Valytojas 6: Valymas

By Inger Gammelgaard Madsen

\"Nauji duomenys byloje paskatina Rolandą Benito iš naujo ištirti kalėjimo sargybinio savižudybę. Dabar jis tikrai žino, kas iš tiesų buvo Uvė Finčas, ir nutaria pranešti Anai Larsen. Tai ji sugebėjo gauti Uvės Finčo pirštų atspaudus ir jau seniai Rolandas įsitikino, kad Ana gali labai padėti policijos tyrimams. Bertramas sukrėstas sužinojęs, kas atsitiko jo mamai, bet staiga pasirodo Ana Larsen, korespondentė iš „TV2 East Jutland". Bertramas palūžta, viską papasakoja Anai ir ši sako, kad jie turi tučtuojau pabėgti. Bet jau per vėlu. Rolandas, išgirdęs apie dar vieną mirtį per savo automobilio radiją ir manydamas, kad Anai Larsen gresia pavojus, jai skambina, bet ši neatsiliepia. Suskambus telefonui jis tikisi, kad tai ji, bet skambina Leifas Skovby, vienas iš savižudybės bylos tyrėjų. Leifas nori susitikti su Rolandu ir pasako jam tai, kas viską paaiškina. Rolandas paprašo pareigūno susekti Anos telefoną, bet ar Rolandas nepavėluos ją surasti?

„Valytojas" – šešių dalių kriminalinė drama.
\"

• Language: Lietuvių
• Publisher: SAGA Egmont
• Release date: Aug 28, 2019
• ISBN: 9788726231762

Book preview

purchaser.

Valytojas

Dalis 6:6

Valymas

– Kodėl vėl susidomėjai šiuo reikalu? – paklausė Markas Haldbjergas, priversdamas krūptelėti įsitempusį Rolandą. Šis negirdėjo, kaip jis atėjo. Rolandas atvyko anksčiau, nes norėjo dar kartą perskaityti koronerio išvadas apie Juliaus Habekosto savižudybę. Karina buvo išvykusi į Sylandą su Viktoru Enevoldsenu.

– Labas rytas, Markai. Tiesiog kai ką tikrinu, – sumurmėjo jis.

– Matau, kad tai susiję su Juliumi Habekostu, bet ši byla baigta, Rolandai.

Markas pasikabino striukę ant kabyklos koridoriuje ir pasitaisė kaklaraištį. Šiandien jis turėjo vesti spaudos konferenciją dėl drausmės bylos, kurią tyrė su Viktoru Enevoldsenu. Policijos pareigūnas, budėjęs skubios pagalbos tarnyboje, netinkamai atsakė piliečiui, kuris paskambino telefonu 112.

– Žinau, bet...

Markas pažvelgė į laikrodį ir nusprendė, kad dar turi laiko puodeliui kavos.

– Gal nori kavos? – paklausė, stovėdamas prie kavos aparato. Rolandas kažką sumurmėjo, kad nori.

Markas padėjo jam puodelį ir atsisėdo kitoje rašomojo stalo pusėje prie savo kompiuterio.

– Beje, kaip praėjo tavo draugiškas pokalbis su policijos komisaru vakar po pietų? – truputį per linksmai paklausė jis, nes pokalbis buvo visai nelinksmas.

Rolandas turėjo įtikinamai paaiškinti, iš kur gavo cigarečių pakelio celofaną su Grigorijaus Petrovo piršto atspaudu, nepaminėdamas Anos Larsen. Naktį kelis kartus prasukus galvoje pramanytą istoriją, ji pasidarė tokia tikroviška, kad jis lengvai papasakojo ją komisarui, nesukeldamas įtarimo, jog meluoja, ir išvengė nuobaudos už nacionalinės policijos resursų panaudojimą privatiems reikalams.

– Turbūt girdėjai apie moterį, kurią du šiukšlininkai šį rytą skersgatvyje rado negyvą, ar ne? – paklausė Rolandas.

– Girdėjau. Narkomanė.

– Naujienos internete teigia, kad narkomanė. Eilinis narkotikų perdozavimas... Bet jie rado ten Ievą Mają Karlsen su švirkštu kakle. Patriko Aspo žmoną.

– Ar ji nebuvo narkomanė? Atrodo, kažką prisimenu...

– Taip, kai Aspas buvo gaujos narys, jie abu vartojo narkotikus, bet viskas pasikeitė, kai ji pastojo nuo jo. Patrikas Aspas pasitraukė iš gaujos ir, kiek žinau, jie nebeturėjo reikalų su narkotikais.

– Kai ji laukėsi kūdikio, kurį Patrikas Aspas pasmaugė