Sifilitikų ligoninė

By Dorian de Jandreau

„Sifilitikų ligoninė“- nonsense žanro komedija.
1802. Paryžius. Išprotėjęs gydytojas (buvęs žigolo) niekaip neatsikratydamas minčių kaip „užsikalti“ pinigų ir gyventi prabangoje, nusprendžia įgyvendinti keistą ir beprotišką idėją- atidaryti ligoninę skirtą venerinėmis ligomis sergantiems ligoniams. Jam belieka prisikalbinti žmonių ir restauruoti apleistą pastatą... o tuomet laukti netikėčiausių pacientų. Dėl savo neprognozuojamų nuotaikų svyravimų kiekvieną dieną ligoninėje verda dramos, kivirčai... kol vieną dieną jis suvokia, kad prarado brangiausią žmogų pasaulyje savo elgesio dėka...

• Language: Lietuvių
• Publisher: Dorian de Jandreau
• Release date: Oct 6, 2019
• ISBN: 9780463422540

Dorian de Jandreau

Pagal išsilavinimą esu visuomenės sveikatos specialistas, bet pagal pašaukimą rašytojas.Rašyti pradėjau 17-kos metų ir nuo tada sužinojau, koks mano tikslas šiame gyvenime. Man visada skaitant knygas trūksta dramų, sekso, siaubo, egzistencializmo, liūdesio, kančių ir visokiausių keistenybių bei LGBT veikėjų. Tad 2008-ais ir pagalvojau: „O kodėl pačiam neparašius tokios knygos, kokios aš niekur negaliu rasti?“. Tad ir pradėjau nuo nonsense literatūros žanro, o su laiku pridėjau visa kitą.Manau, jog pasaulyje reikia visokių rašytojų ir knygų: tiek geresnių, tiek blogesnių. Netikiu tobulybe ir idealais: tiek žmonės, tiek knygos turi savų trūkumų ir netobulumų- tai ir yra gyvenimo grožis. Dėl to ir nerašau tobulų knygų ir nekuriu tobulų veikėjų. Man įdomesni keistuoliai ir bepročiai, kurie mano knygose krečia beprotiškus dalykus. Ir aišku seksas... kurį laikau normalia gyvenimo dalimi, apie kurią nereikia vengti atvirai kalbėti. Tad ir leidžiu savo veikėjams naudotis mano rankomis bei pasakoti savo istorijas be jokių tabu.

Book preview

Dorian de Jandreau

„Sifilitikų ligoninė" (1 knyga), 2019 Dorian de Jandreau, 2019 Smashwords, 2019

ISBN: 9780463422540

1.

Šis vyras traukė aplinkinių žvilgsnius gatvėse dėl daugybės dalykų: išvaizdos, reputacijos ir kokiu vardu visada prisistatydavo- Sifilis. Visi puikiai žinojo, kad tai netikras jo vardas, tačiau koks buvo tikrasis... deja, niekas nežinojo ir nesuko dėl to galvos. Niekas nežinojo nei iš kur jis, nei kas jis, tačiau visi puikiai žinojo kuo užsiima šis vyriškis. Naktimis dirbo žigolo, o dienomis dažniausiai miegodavo sename Paryžiaus viešbutyje kur už parą imdavo vos kelis frankus. Tada buvo XIXa. 1802 metų vasara. Sifilis pasižymėjo itin keistu mąstymu ir dar keistesnėmis idėjomis. Iš žigolo darbo nebuvo įmanoma taip pragyventi kaip Sifilis svajojo gyventi. O jo svajonės buvo LABAI didelės. Tad ir šį karštą vasaros rytą gulint lovoje ir besvajojant apie prabangius drabužius, karietas ir šilko patalynę, į jo keistą galvą įsliuogė idėja kaip pralobti be didelio vargo. Ir ta nauja idėja buvo ligoninė. Ligoninė, kurioje visi jo maldautų padėti ir niekam nerūpėtų ar jis tikras gydytojas ar ne. Ir kokia gi tai ligoninė galėtų būti? Jam nė galvoti nereikėjo, juk jo vardas jau davė idėją. Gydyti venerines ligas nereikėjo jokios išmonės- visi anksčiau ar vėliau pakrato kojas. Pastaruoju metu jis sunkiai dirbo, kad tam susitaupytų pinigų. Naktimis bevaikščiodamas Paryžiaus gatvėmis užtiko seną apleistą namą. Jame gyveno tik valkatos ir visokie ligoniai. Kitos dienos rytą jis susižinojo kam seniau priklausė tas apleistas namas. Iš aplinkinių sužinojo jog tas namas jau kokius 20 metų apleistas, nes anksčiau čia buvo infekcinė ligoninė, bet vyriausias gydytojas miręs ir ji buvo apleista. Sifilis pamanė jog tai puikus pastatas jo ligoninei. Visi baldai ten tebestovėjo po šiai dienai. Viskas ko jam tereikėjo: susirasti darbuotojų, iškuopti benamių šiukšles, išvalyti patalpas ir pradėti darbą.

Vieną naktį kaip visada išėjo į gatvę dirbti, tačiau pačiam darbui nebuvo noro. Jis vaikščiojo Rue de l'Odéon ir ieškojo tinkamos merginos savo darbui. Neilgai trukęs, prie vieno namo sienos, pamatė jauną šviesiaplaukę prostitutę, kuri jam pasirodė dirba ne savo noru. Sifilis pagalvojo jog tai puiki proga ją patraukti į savo pusę. Jis susiglostė nuo vėjo pasišiaušusius plaukus, kad neatrodytų kaip valkata, ir lengvu žingsniu priėjo prie jaunosios prostitutės.

Šiandien aš Jums kainuosiu vos 10 frankų.- seksualiai atsakė mergina.

Dėkoju, galiu ir pats Jums už tiek parsiduoti, bet... ne Jūsų kūno kainos atėjau derėtis. Atėjau Jums pasiūlyti gerai apmokamą... legalų sandorį.- su šypsena jai atsakė Sifilis.

Jeigu man mokėsi daugiau nei 10 frankų, tada sutiksiu.- ji koketiškai

nusijuokė.

Patikėk gausi trigubai daugiau. Matai, aš ketinu atidaryti ligoninę, o vienas juk dirbti neįstengsiu, tad norėjau Jums pasiūlyti dirbti mano ligoninėje.

Man Jūs į daktarą nepanašus...- įtariai pažiūrėjo mergina.- O beje ir apie mediciną nusimanau tiek kiek apie algebrą.

O aš ir nesu daktaras, tiesiog juo apsimetu.- Sifilis jai mirktelėjo akimi.-Jums, madmuozele, nereikia jokių žinių apie mediciną, kad galėtumėte dirbti mano ligoninėje.

O tai kaip čia?! Tai kokia ten ligoninė?- nustebo mergina.

Tai "Sifilitikų ligoninė"!- Sifilio balse pasigirdo pasididžiavimo gaidelė.- Ji visai netoli nuo čia, o užrašas matosi nuo pačios bažnyčios stogo.

Vaje!- tyliai aiktelėjo mergina.- Taigi tai labai rizikingas darbas! O žinių ten labai reikia!

Nereikia, mano mieloji.- Sifilis palietė jos petį.- Jie ar taip ar taip mirs, mes jų neišgydysime, tai kam tada mums apie ką nors žinoti? O beje, užmiršau prisitatyti. Aš daktaras Sifilis.

Malonu... Manau esu apie Jus girdėjusi? Aš vardu Eva Lafont. - padavė jam ranką Eva.- Tai tokiu atveju aš būčiau kvailė jei atsisakyčiau tokio pasiūlymo, kuris tikrai skamba geriau negu dabartinė mano situacija. Jūs pats puikiai suprantate mane...- Eva nusišypsojo ir jam mirktelėjo.

Taip, būtent dėl to ir nusprendžiau Jums pasiūlyti šį darbą, nes pastebėjau, jog stovite čia ne malonumų genama. O dėl viso kito... juk šiais laikais kas trečias sifilitikas, o visi turtuoliai moka milžiniškus pinigus tam, kad pasveiktų jų koks nors pusbrolio anūkas devintas vanduo nuo kisieliaus.

Tai nuo kada galėsiu pradėti dirbti?

Ar turite namus, madmuozele?- švelniai tarė Sifilis.

Ne... Gyvenu pas tokius gerus žmones, kurie man duoda pavalgyti ir leidžia išsimiegoti.- liūdnai tarė Eva.

Gerai, madmuozele Eva, eime su manimi į mano "Sifilitikų ligoninę" ir tu galėsi ten nuo šiol gyventi.- ir jie abu pasuko link Sifilio ligoninės.- Ten nėra prabangu, keletas žiurkių, vos keli tarakonai ir kelios lovos. Bet manau, jog gyvenote žymiai šlykštesnėje vietelėje negu mano ligoninė.

Taip.... Tuose namuose buvo pilna žiurkių, tarakonų, vabalų ir visokiausių

šlykščių padarų.

Tai puiku! Pas mane kiek švariau ir erdviau...

2.

Eva ir daktaras Sifilis ėjo tamsiomis Paryžiaus gatvėmis šnekučiuodamiesi apie šį bei tą. Po kelių minučių jie pasiekė "Sifilitikų ligoninę. Tai buvo didžiulis pastatas, nesenai perdažytas baltai. Todėl švietė iš tolo steriliu baltumu. Ant namo viršaus kabojo iškaba, kurioje raudonomis raidėmis buvo parašyta: SIFILITIKŲ LIGONINĖ. O prie durų kabojo kita, nedidelė iškaba su užrašu: DAKTARAS SIFILIS. Sifilis ir Eva įėjo į tamsų pastatą, tik kažkur toli žybsėjo blausi švieselė. Sifilis garsiai sušuko: Bazili!! Uždek žvakes!!!" Tamsoje girdėjosi kaip laksto Bazilis ir deginėja žvakes. Po kelių minučių visą koridorių nutvieskė šviesa. Eva ten užsidengė veidą rankomis nuo tokios akinančios šviesos. Koridorius buvo ilgas, atrodė be galo ir be krašto.

Nagi, Eva, eime į mano kabinetą, ten vistiek gražiau nei čia.- Sifilis paėmė ją už rankos ir ėmė vestis koridoriumi.

Čia tikrai taip gražu ir jauku kaip man pasakojai. O kiek žmonių čia dirba?-stebėdamasi nuostabiu koridoriumi kalbėjo Eva.

Po kol kas tik aš, durininkas Bazilis ir tu, bet jau rytoj čia dirbs mažiausiai dešimtis žmonių.- užsisvajojęs kalbėjo Sifilis.

O čia tikriausiai tavo kabinetas?- paklausė Eva sustojusi prie raudonų durų.

Taip, čia mano kabinetas. Na, jis nėra jaukus, ar tuo labiau švarus, bet pakenčiamas.- Sifilis atidarė duris ir Eva neteko žado.

Kabinetas buvo nedidukas. Prie lango stovėjo sena girgždanti lova, prie sienos šalia lovos stovėjo didžiulė spinta pilna knygų apie mediciną, o kitame kabineto gale stovėjo dar senesnė sulūžusi lova. Tai buvo ypatingiems ligoniams. Priešais duris stovėjo Sifilio stalas su mikroskopu, knygomis ir vaistų buteliukais. Ant stalo degė didžiulė žvakė ir rodėsi jog ji niekada nesudegs.

Štai ir mano kuklus sifilitikų gydytojo kambarėlis. Čia gyvenu jau kelias dienas.- jis žengė į kabinetą ir priėjęs prie lovos atsisėdo, o pastaroji vos nesulūžo.- Na, lova blogiausias dalykas šičia. Bijau, kad naktį nesulūžtų ir nenukrisčiau ant žemės.- jis nusijuokė ir pakvietė Eva arčiau.- Tikriausiai manai jog aš nesveikas ar kažkas tokio, kad galiu gyventi šitokioje landynėje. Bet tai kur kas geriau negu gyventi dvokiančiame viešbutuke ant žemės su žiurkėmis.

Man čia patinka.- Eva atsisėdo šalia Sifilio.- Visai jauku ir ramu.- ji dairėsi po kambarį negalėdama atsižiūrėti.

Ar palauksi manęs truputėlį?- Sifilis paklausė Evos.

Taip. O kas atsitiko?- susirūpino Eva.

Nieko baisaus. Turiu nueiti į vieną palatą... ten sienos džiūsta, nesenai nudažė ir liepė man saugoti, kad dažai nenubėgtų, tad tuoj grįšiu.- Sifilis išėjo skausmo perkreipta mina ir pasuko link durų ant kurių buvo užrašyta: "VAISTINĖ".

Sifilis greitai susirado vaistų buteliuką, kuris buvo giliai paslėptas už kitų vaistų. Susiradęs švirkštą susileido vaistų ir atsirėmė į sieną. Keletą sekundžių negalėjo niekur eiti, nes jam smarkiai skaudėjo galvą. Kai vaistai pradėjo veikti, jis išėjo iš vaistinės ir užrakino duris. Grįžo pas Evą daug laimingesnis.

Na kaip sienos?- linksmai paklausė panelė.

Puikiai. Rytoj dienos šviesoje spindės savo akinamu baltumu.- šypsojosi Sifilis.

Sifilis pažvelgė į laikrodį, kuris mušo jau pirmą valandą nakties.Tad palydėjo savo viešnią į gretimą palatą kur stovėjo kiek geresnės lovos. Eva ten pasiliko viena su žvake rankoje. Ji buvo jau pavargusi tad greitai užmigo. O Sifilis savo kabinete nemiegojo. Jam kiekviena naktis buvo tapusi kančia. Jis negalėjo užmigti, tad jam teliko planuoti savo gyvenimą, ar tiek kiek jam jo buvo likę... Jis susirado savo spintelėje seną vyno butelį ir nutarė atšvęsti. Eva buvo jauna ir energinga, tad su ja jis galės nuveikti daug. Nieko nelaukęs atkimšo butelį ir užsivertė, kad kuo daugiau išgertų ir apsvaigtų.

Prakeiktas sifilis.- tyliai nusikeikė daktaras.- Tu mane žudai net kai aš pagaliau jaučiuosi laimingas. Eva tokia nuostabi, net liūdna į ją žiūrėti... Ji net nesupranta į kokią velniavą aš ją įvėliau. O tu, prakeiktas sifili, sugadini man žavingas akimirkas! Galbūt ji jau būtų mano lovoje šiuo metu, bet tu amžinai apie save primeni iš proto vedančiais galvos skausmais. Tik vynas man padeda tave nutildyti...

3.

Sifilis dirbo visą naktį, kol paryčiais jį suėmė miegas. Bet vos spėjęs sudėti bluostą vėl prabudo. Šalia jo stalo stovėjo Eva ir purtė jį už rankos:

Sifili, ar viskas gerai?

O kas man turėtų būti negerai?- per miegus kalbėjo daktaras.

Jūs miegate ant stalo. Tikriausiai pavargote bedirbdamas visą naktį, nes paryčiais vis dar mačiau šviesą Jūsų kambaryje- susirūpinusi tarškėjo Eva.

Teks, madmuozele, priprasti prie mano naktinio gyvenimo, nes beveik nemiegu niekada.- keldamasis nuo stalo svaičiojo Sifilis.

Bet juk žmogui reikia poilsio, o Jūs nemiegate visą naktį.

Eva, tu dar nesuvoki jog aš negaliu miegoti. Mane kankina baisūs galvos skausmai.- vis dar užsimiegojęs kalbėjo Sifilis.

Tai tikriausiai sergate. Manau jog reiktų Jums nueiti pas gydytoją.- labai nustebusi kalbėjo Eva.

Aš ir esu pats sau gydytojas.- Sifilis atsikėlė nuo stalo ir nuėjo prie knygų lentynos galvodamas kokia Eva naivi.- Matai šitas knygas?

Taip, matau.- nieko nesuprato Eva.

Čia visos knygos spie sifilį.

Na, taip, juk Jūs turėsite ligoninę ir Jums reikia daug žinoti.

Ne tame esmė, Eva. Šitas knygas pirkau visur kur tik radau. Norėjau atrasti vaistą nuo sifilio, bet deja... dar neradau. Vienintelis vaistas, kuris pristabdo jo eigą ir neleidžia toliau eiti yra vynas sumaišytas su ypatingomis žolelėmis.

Nesuprantu Jūsų, Sifili.- nieko nesuprato Eva.

Noriu Jums pasakyti, kad esu...- jo žodžiai užsikirto ir užsimerkęs bandė įgauti drąsos,