Valytojas 4: Nauji duomenys

By Inger Gammelgaard Madsen

\"Ana Larsen sužino, kad pralaimėjusi bylą advokatė baigė savo karjerą, o jos klientas, vaikų žudikas Patrikas Aspas, buvo pasodintas į kalėjimą. Advokatės tėvas, aukščiausiojo teismo teisėjas, dingo be žinios. Ana atvyksta į kalėjimą pasikalbėti apie kalinį, mirusį nuo narkotikų perdozavimo, ir Patrikas Aspas paslapčiomis perduoda jai laišką. Jis rašo, kad buvo nekaltai nuteistas, ir kad prie šio reikalo prisidėjo jo žmona. Ana restorane, kuriame pastaroji dirba, susiranda moterį. Ji taip pat susipažįsta ir su moters sūnumi ir Ana susidaro įspūdį, kad jie abu kažką slepia. Įtarimų taip pat kelia ir Uvė Finčas, vyras, su kurio susitikinėja mama. Jis stengiasi nuslėpti savo tikrąją tapatybę ir Ana kreipiasi į Rolandą Benito, kad šis padėtų sužinoti, kas tas vyras.

„Valytojas" – šešių dalių kriminalinė drama.\"

• Language: Lietuvių
• Publisher: SAGA Egmont
• Release date: Aug 28, 2019
• ISBN: 9788726231755

Book preview

purchaser.

Valytojas

Dalis 4:6

Nauji duomenys

Kalėjimo sargybinio savižudybė negalėjo ilgam prikaustyti žiniasklaidos dėmesio, kaip ir tragiška buvusios advokatės mirtis automobilio avarijoje. Tačiau kai jos tėvas, gerbiamas Aukščiausiojo teismo teisėjas Karlas Dallerupas po savaitės dingo be pėdsakų ir dar nebuvo surastas po dviejų dienų paieškų, dėmesys dar kartą nukrypo į senas naujienas.

Ana Larsen kelis kartus per paskutinę savaitę bandė gauti savo vyriausiojo redaktoriaus leidimą toliau tirti jos pastebėtą keistą sutapimą, kad kalėjimo sargybinis Julius Habekostas ir advokatė Vivjena Elsted buvo susiję su žudiku Patriku Aspu (Enner Mark pataisos įstaigos, kurioje dirbo Julius Habekostas, kaliniu).

Tačiau vyriausiasis redaktorius priminė jai – ne pirmą kartą – kad ji nusikaltimų reporterė, bet ne tyrėja, ir jos pareiga buvo informuoti, ne tirti. Bet Anai buvo sunku viską pamiršti. Toje savižudybėje buvo kažkas įtartina, o tų dviejų policijos pareigūnų veiksmuose nebuvo rasta jokių nusižengimų.

Žinoma, ji pasitikėjo NNPNS ir Rolando Benito tyrimu, bet kažkas pasąmonėje vis tiek nedavė jai ramybės.  Dabar ji vėl ėjo pas vyriausiąjį redaktorių, nes pirmiausia patikrino, ar Karlas Dalerupas kaip nors nesusijęs su Patriku Aspu,  ir pataikė į dešimtuką – jis buvo teisėjas tame nužudymo bylos nagrinėjimo procese prieš dešimt metų. Jis būtų turėjęs kaukštelėti plaktuku, prieš ištardamas „iki gyvos galvos", jeigu tai būtų buvęs Amerikos teismas. Danijos teismuose teisėjai nenaudojo plaktukų, nors daug žmonių klaidingai manė kitaip.

– Tai buvo prieš dešimt metų, Ana! – tarė vyriausiasis redaktorius, bet vis tiek klausiamai žiūrėjo į ją, kramsnodamas savo akinių kojelę.

– Būtent, atrodo, kad ši sena byla susikusi su viskuo, kas atsitiko.

Redaktorius susiraukė, paskui papurtė galvą. Jis priminė jai, kad Rytų Jutlando policija ką tik pranešė rengianti spaudos konferenciją dėl dingusio Aukščiausiojo teismo teisėjo.

– Paklausykite, – neatlyžo Ana, – kalinys mirė nuo narkotikų perdozavimo, ir...

– Puikiai žinai, kad nei policija, nei kalėjimas nepatvirtino, kad...

– Pataisos įstaiga, – pataisė Ana.

– Kas? Taip, įstaiga... Bet vienintelis, kuris tau tai pasakė, buvo kažkoks piktas kalinys, su kuriuo atsitiktinai prasilenkei kalėjimo koridoriuje, ir...

– Jis ne kažkoks