Slegianti kaltė. 1 skyrius

By Inger Gammelgaard Madsen

Johanas Bojė, Centrinės ir Vakarų Jutlandijos policijos pajėgų pareigūnas, žūsta vėlų kovo mėnesio vakarą prie savo namų partrenktas automobilio. Jo viršininkas Akselis Borgas, vienas iš pirmųjų atvykęs į nusikaltimo vietą, suvokia, kad tai žiauri žmogžudystė. Devynmetis Johano Bojė sūnus sako matęs automobilį ir teigia, kad jį vairavo policijos pareigūnas. Ar tai tik apgaulinga berniuko vaizduotė? Kai sūnaus parodymus patvirtina stebėjimo kameros įrašas, bylą tirti paskiriamas Rolandas Benito, tyrėjas iš Nepriklausomo nusiskundimų policija nagrinėjimo skyriaus. Ar vienas iš Johano kolegų turėjo motyvą įvykdyti šią siaubingą žmogžudystę?

• Language: Lietuvių
• Publisher: SAGA Egmont
• Release date: Aug 28, 2019
• ISBN: 9788726231878

Book preview

purchaser.

Slegianti kaltė

1 skyrius

Išjungus automobilio variklį, garaže stojo tyla. Girdėjo tik nenormaliai greitą savo kvėpavimą.

Įvažiuojant į garažą, lempos apšvietė darbinį stalą. Ir vėl Lukas čia meistravo inkilą ir viską paliko nesutvarkęs. Aplinkui mėtėsi pjuvenos, o pjūkliukas nebuvo pakabintas ant sienos tarp kitų įrankių. Matyt, sūnus atsisakė savo sumanymo. Ir vėl. Jis šiek tiek džiaugėsi tuo, kad sūnus bent pabandė. Juk galėjo paprasčiausiai iškart viską mesti ir sėdėti prieš televizorių ar kompiuterį. Devynmečiai berniukai turi būti aktyvūs, o jam sportas nepatiko, ne taip kaip Mijai, kuri du kartus per savaitę lankė rankinį. Na taip, ji buvo dvejais metais vyresnė, tai tikriausiai ir jis augdamas keisis.

Jis staiga susierzino, kad sūnus niekada nesiklauso ir kad nepaveldėjo iš tėvo vikrių pirštų ar jo polinkio tvarkai. Jie kartu ant sienos apibrėžė visų įrankių kontūrus, todėl surasti pjūkliuko vietą nėra jau taip sudėtinga. Skrandyje sugurguliavo rūgštys, o širdis ėmė greičiau plakti.

Jis atsilošė sėdynėje, rankas laikydamas ant vairo, lyg vis dar vairuotų, ir užsimerkė, bandydamas nuvyti apėmusį susierzinimą ir pyktį. Problema visiškai ne pjūkliukas. Ir ne ta netvarka ar Lukas.

Problema buvo jis: jo susierzinimas ir netikę sprendimai. Galbūt tada nieko ir nebūtų atsitikę, jei jis tik būtų save nugalėjęs ir prisipažinęs viską Alisai. Jis nujautė, kad ji jau kurį laiką kažką įtarė. Jis tai matė kaskart, kai užtrukdavo ilgiau darbe arba pranešdavo apie konferenciją užsienyje. Ji žinojo, tačiau nieko nesakė. Ar ji tikrai jį taip mylėjo? Ar ji manė, kad jos galimybės menkesnės nei jo? Ji buvo graži ir galėjo būti su kuo panorėjusi.

Jis atsimerkė ir įsistebeilijo į tamsą. Pagalvojus apie Alisą su kitu vyru, kūnu perbėgo svilinantis pavydas. Vien to užteko save laikyti tikru niekšu. Jis neturėjo teisės taip jaustis. Taip pat neturėjo teisės lengviau atsipūsti, kai važiuodamas pro vilą pastebėjo, kad Alisa ir vaikai jau miegojo, nes šviesos buvo išjungtos. Žinoma, miegojo. Vaikai anksti kelsis į mokyklą, o