Valytojas 3: Švarkas

By Inger Gammelgaard Madsen

\"Bertramas bijo eiti į policiją ir pasakyti, ką rado vogtame švarke, nes jis ieškomas nusikaltėlis, nenorintis turėti jokių realų su teisėsauga. Vieną vakarą, gerokai išgėręs ir prisirūkęs žolės, bando paskambinti anonimiškai, bet policininkai juo nepatiki. Sužinojęs, kad mamos gyvybei gresia pavojus, Bertramas mėgina ją įspėt, bet ir ši juo nepatiki. Jis ima ją sekti ir išsiaiškina, kad ji susitikinėja su jam nepažįstamu vyru.
Kai Bertramas paklausia, kas jis, ji galų gale prisipažįsta, kad jie meilužiai ir planuoja išvažiuoti bei kartu pradėti naują gyvenimą kitoje vietoje. Bertramas, sužinojęs, kur jis gyvena, įsilaužia į jo namus, norėdamas kuo daugiau apie jį sužinoti. Ten jis randa krūvą padirbtų pasų ir vyro, vilkinčio jo pavogtą švarką, nuotrauką.

„Valytojas" – šešių dalių kriminalinė drama.


\"

• Language: Lietuvių
• Publisher: SAGA Egmont
• Release date: Aug 28, 2019
• ISBN: 9788726231786

Book preview

purchaser.

Valytojas

Dalis 3:6

Švarkas

Bertramas krūptelėjo, kai kažkas paskambino į duris. Jis skubiai užgesino cigaretę ir nuėjo atidaryti durų.

Feliksas įėjo vidun, ir jie tylėdami nuėjo į Bertramo kambarį.

– Matei tuos vaizdo įrašus? – Bertramas paklausė kimiu balsu. Jam nepavyko susisiekti su Feliksu visą savaitgalį. Šis su tėvais šventė savo šešioliktąjį gimtadienį pas senelius Švedijoje, kurie ten gyveno, o jo mobilusis telefonas buvo nenustatytas tarptautiniams skambučiams.

– Ar tu įsitikinęs, kad jie tikri? – paklausė Feliksas, regimai kelis kartus nurydamas seiles.

– Ir savižudybė, ir automobilio avarija buvo paminėtos spaudoje ir TV.

– Iš tiesų tai ne savižudybė ir ne avarija.

– Ką, po velnių, mums daryti, Feliksai?

Bertramas sėdėjo ant lovos, liūdnai žiūrėdamas į Feliksą. Jis buvo jų grupės protas, ir telefonu jie visiškai sutarė, jog neis į policiją , kad neatkreiptų dėmesio į save.

– Turime sužinoti, kas švarko savininkas. Jeigu išsiaiškinsime, kas jis, sugalvosim, kaip apie jį pranešti policijai.

– Bet mes net nežinome, ar švarko savininkas žudo šiuos žmones...

Feliksas sėdėjo Bertramo darbo kėdėje ir čiupinėjo savo šviesius plaukus. Šiandien jie nebuvo surišti į kuodą ir palaidi siekė pečius. Jis tarė:

– Atmintukas buvo švarke. Kam dar jis nešiotųsi jį?

Bertramas sutiko.

Gerai, kad jis pagaliau galėjo su kuo nors apie tai pasikalbėti. Jie su mama jau kelias dienas buvo susipykę. Susikivirčiję jie nesikalbėjo ir laikėsi kuo atokiau vienas nuo kito, nors tai buvo sudėtinga mažame dviejų miegamųjų bute. Tačiau ji vis tiek netikėjo tuo, ką jis sakė.

Kai jam pagaliau pavyko įtikinti ją pažiūrėti į slaptą puslapį jo kompiuteryje, interneto ryšys buvo nutrūkęs dėl tiekėjo serverio klaidos, ir Ieva Maja, purtydama galvą, pavadino jį melagiu su lakia vaizduote. Ji kaltino jį ir sakė, kad Bertramas turbūt pats sukūrė šį puslapį, kad išgąsdintų žmones.

– Tu vis tiek čia niekuo dėtas, Bertramai: kalėjimo sargybinis ir advokatė tau nepažįstami žmonės. Gal jie nusipelnė mirties kaip tas