Apie tironiją: Dvidešimt pamokų iš dvidešimtojo amžiaus

By TIMOTHY SNYDER

Jeilio universiteto profesorius ir kelių knygų apie Holokaustą autorius Timothy Snyderis šį kartą rašo apie dabartį. Donaldą Trumpą išrinkus JAV prezidentu, Snyderis, remdamasis savo kaip istoriko žiniomis, parengė dvidešimt pamokų, kaip apsisaugoti nuo tironijos įsigalėjimo. Ši knyga – tai pilietinio sąmoningumo ir politinio aktyvizmo pradžiamokslis. Nors knyga neabejotinai skirta Amerikai, joje pateiktos pamokos tinka ir Lietuvai. Įdomi knygos savybė – autorius daugiausia remiasi Rytų Europos patirtimi bei jos intelektualų, tarp jų ir Leonido Donskio, įžvalgomis.

„Tai knyga, mokanti istoriškai mąstyti, primenanti Václavo Havelo imperatyvo „gyventi tiesoje“ svarbą, kalbanti apie kasdienės politikos ir betarpiško bendravimo, kuriuos užmiršome dreifuodami kompiuterinių algoritmų pasaulyje, poreikį. „Neatiduokite laisvės savo noru,“ sako Timothy Snyder. Sunku įsivaizduoti prasmingesnį palinkėjimą Lietuvos visuomenei XXI amžiuje.“
Aurimas Švedas

„Neaprėpiamų informacijos kiekių, inertiškų ir biurokratizuotų politinių procesų, kasdien plintančio viešumo ir technologizuoto privatumo laikmetyje atgimsta baimės, vedančios prie laisvės atsisakymo. Istorija nesikartoja, bet primena mums neišmoktas pamokas. Timothy Snyderio knyga yra atsakas avantiūriškai tironijos nostalgijai ir bandymas priminti pamokas, kurios padeda išsaugoti trapų galių balansą, kuris yra demokratija.“
Paulius Gritėnas

„Apie tironiją“ yra pirmoji serijos „Apie“ knyga. Serija „Apie“ – tai neakademiniai įžvalgiausių pasaulio protų tekstai, kuriuos galima perskaityti vienu ypu. Serijoje numatoma išleisti Levo Karsavino „Apie tobulybę“, Harry Frankfurto „Apie šūdmalą“ ir kt.

Vilnius: Hubris, 2019.
Iš anglų k. vertė Viktoras Bachmetjevas.
Knygos dailininkas Tomas Mrazauskas.

• Language: Lietuvių
• Publisher: HUBRIS
• Release date: Aug 12, 2020
• ISBN: 9786099608792

Book preview

Timothy Snyder

Apie tironiją

Dvidešimt pamokų iš dvidešimtojo amžiaus

Iš anglų kalbos vertė Viktoras Bachmetjevas

„Būti apgautam politikoje ne pasiteisinimas." Leszek Kołakowski

Prologas. Istorija ir tironija

Istorija nesikartoja, tačiau ji moko. Kai Tėvai kūrėjai¹ diskutavo apie mūsų Konstituciją, jie mokėsi iš tos istorijos, kurią žinojo. Nuogąstaudami, kad jų sumanyta demokratinė respublika nesubyrėtų, jie apmąstė antikinių demokratijų ir respublikų nuosmukį į oligarchijas ir imperijas. Jie žinojo apie Aristotelio perspėjimą, kad nelygybė sukelia nestabilumą, ir apie Platono įsitikinimą, kad demagogai pasinaudoja žodžio laisve tam, kad įsitvirtintų kaip tironai. Steigdami įstatymu paremtą demokratinę respubliką ir įtvirtindami valdžių savitarpio kontrolės bei pusiausvyros sistemą, Tėvai kūrėjai siekė išvengti blogio, kurį jie, kaip ir Antikos filosofai, vadino „tironija". Tironija jiems reiškė individo ar grupės individų valdžios pasisavinimą arba valdančiųjų savanaudišką įstatymų apeidinėjimą. Nemažai vėlesnių politinių debatų Amerikoje buvo susiję su tironijos problema Amerikos visuomenėje, pavyzdžiui, tironija prieš vergus ir moteris.

Taigi atsigręžti į istoriją, kuomet mūsų politinė tvarka atrodo esanti pavojuje, yra fundamentali amerikietiška tradicija. Jei šiandien nerimaujame, kad Amerikos eksperimentui grasina tironija, galime paimti pavyzdį iš Tėvų kūrėjų ir apmąstyti kitų demokratijų bei respublikų istoriją. Gera naujiena ta, kad galime pasitelkti naujesnius ir tinkamesnius pavyzdžius nei antikinė Graikija ar Roma. Bloga naujiena yra ta, kad ir moderniosios demokratijos istorija yra nuosmukio ir žlugimo istorija. Nuo tada, kai Amerikos kolonijos paskelbė savo nepriklausomybę nuo britų monarchijos, kurią Tėvai kūrėjai laikė tironiška, Europos istorijoje buvo trys esminiai demokratiniai momentai: po Pirmojo pasaulinio karo 1918 m., po Antrojo pasaulinio karo 1945 m. ir po komunizmo pabaigos 1989 m. Nemažai demokratijų, įsteigtų šiose kryžkelėse, nebuvo sėkmingos, o jų nesėkmių aplinkybės kai kuriais svarbiais aspektais primena mūsiškę.

Istorija gali supažindinti, ji gali ir persergėti. XIX a. pabaigoje – kaip ir XX a. pabaigoje – globalios prekybos plėtra sužadino pažangos lūkesčius. XX a. pradžioje – kaip ir XXI a. pradžioje – šioms viltims iššūkį metė naũjos masių politikos vizijos, kuriose lyderis ar partija tvirtino tiesiogiai atstovaują liaudies balsui. Europos demokratijos 3–4 dešimtmetyje subyrėjo į dešinįjį autoritarizmą ir fašizmą. Komunistinė Sovietų Sąjunga, įkurta 1922 m., išplėtė savo modelį į Europą 5 dešimtmetyje. XX a. Europos istorija mums rodo, kad visuomenės gali palūžti, demokratijos gali žlugti, etika gali subyrėti, o paprasti žmonės gali atsidurti prie žudynių duobių su ginklais rankose. Šiandien mums būtų naudinga suvokti kodėl.

Ir fašizmas, ir komunizmas buvo atsakas į globalizaciją: į jos sukuriamą tikrą ir menamą nelygybę ir į tariamą demokratijų bejėgiškumą su ja tvarkantis. Fašistai atmetė protą prieš valią ir mieliau rinkosi ne objektyvią tiesą, o šlovingą mitą, artikuliuojamą lyderių, teigusių, kad jie suteikią balsą liaudžiai. Jie tvirtino, kad sudėtingi globalizacijos iššūkiai yra sąmokslo prieš tautą rezultatas, ir šitaip suteikė globalizacijai pavidalą. Fašistai valdė keletą dešimtmečių ir po savęs paliko vientisą intelektualinį palikimą, kuris kasdien tampa vis aktualesnis. Komunistai valdė ilgiau: Sovietų Sąjungoje beveik septynis dešimtmečius ir daugiau nei keturis nemažoje Rytų Europos dalyje. Jie pasiūlė disciplinuoto partijos elito, monopolizavusio išmanymą, valdymą, kuris turėjo vesti visuomenę užtikrintos ateities link pagal tariamai stabilius istorijos dėsnius.

Mums galbūt norisi manyti, kad mūsų demokratinis paveldas savaime apsaugo mus nuo tokių grėsmių. Tai klaidingas refleksas. Iš tiesų, precedentas, kurį Tėvai kūrėjai mums nustatė, reikalauja, jog tyrinėtume istoriją tam, kad suprastume gilias tironijos ištakas ir apmąstytume tinkamus atsakus jai. Amerikiečiai šiandien nėra nė kiek išmintingesni už tuos europiečius, kurie regėjo, kaip demokratija nusileidžia fašizmui, nacizmui ar komunizmui XX amžiuje. Vienintelis mūsų pranašumas tas, kad mes galime pasimokyti iš jų patirties. Dabar yra gera proga tai padaryti.

Šioje knygoje pristatoma dvidešimt pamokų iš XX amžiaus, pritaikytų šiandienos aplinkybėms.

¹ Tėvais kūrėjais (Founding Fathers) paprastai vadinami JAV revoliucijos prieš Didžiosios Britanijos Karalystę politiniai lyderiai. Pagrindiniais Tėvais kūrėjais