Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk mamų rytmečiuose, Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi ⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠. Nori tik klausytis pokalbių? Prenumeruok tinklalaidę KALBA MAMOS „Spotify“ platformoje.

Kviečiu klausyti pokalbio su psichologe, dviejų vaikų mama, nuostabių knygų „Ryšys su savimi, ryšys su savimi“, „Dviejų vaikų mama“ bei tinklaraščio „Ryšyje“ autore Egle Lukinaite-Vaičiurgiene.
Eglės teiravausi, kada ir kodėl ji nusprendė išleisti savo abi dukras į darželį (su jaunesniąja, beje dabar kaip tik prasidėjo darželio adaptacijos kelionė), kaip taip nutiko, kad prieš tampant mama dairėsi darželio, kuris priima vaikus anksčiausiai, o išleido pirmąją dukrą tik maždaug ketverių metų.
Ir, žinoma, palietėme daug esminių klausimų:

kas apskritai yra toji adaptacija,
kokie ženklai leidžia nuspėti, kad ji vyksta ir vaikas po truputį susidraugauja su darželiu, su auklėtojomis,
koks elgesys rodo, kad vaikas darželiui dar nepasiruošęs,
kodėl labai svarbu leisti vaikui su nauja aplinka susipažinti būnant šalia tam suaugusiam žmogui, su kuriuo jis jaučiasi ramus ir saugus.

Adaptacija vyksta ne tik vaikams, bet ir tėvams - ką daryti su savo nerimu išleidžiant vaiką į darželį? Eglė kviečia pažvelgti giliau ir paklausti savęs:

iš kur tas nerimas kyla?
Ar aplinka, kurioje paliekame vaiką, mums atrodo saugi?
Jei ne, ar turime kitą pasirinkimą?
O jei žmonėmis, kurie rūpinasi mūsų vaiku, galime pasitikėti, ką tas viduje krebždantis nerimas mums sako, kokią žinią siunčia?

Galų gale, ar tikrai sprendimas vesti vaiką į darželį yra mūsų pačių sprendimas? O gal jaučiame aplinkos spaudimą?
Eglė pateikia ir keletą argumentų, kodėl visgi darželis lengvesnė ir turtingesnė patirtis yra vyresniems vaikams, ir kaip atsirado mitas, kad metukų amžiaus vaikai adaptuojasi lengviau.
Kalbėkime, mamos.
Marija