Šiandien svečiuose prie mikrofonų – Mintautė Jurkutė, Lygių galimybų kontrolieriaus tarnybos projekto „Daugiau balanso“ vadovė, ir Akvilė Giniotaitė, bendruomenės „Ne Kopūstų Vaikai“ įkūrėja ir lytiškumo ugdymo specialistė.
Projekto „Daugiau balanso“, apie kurį, tikiu, jau daug kam iš jūsų yra tekę bent puse ausies girdėti, autoriai parengė ir siūlo kiekvienam žmogui susidėti individualią, iš 11 skirtingų gyvenimo sričių sudarytą, darbo ir asmeninio gyvenimo derinimo formulę. Ši formulė gali padėti jums pabėgti nuo jausmo, kad NIEKAM NĖRA LAIKO.
Ji veikia labai paprastai – prie kiekvienos iš 11 sričių galite pažymėti, kiek šiuo metu skiriate jai laiko, o žemiau – kiek norėtumėte skirti iš turimų 168 val/sav. Tai darbas, šeima, emocinė sveikata, intelektualinė veikla, dvasingumas ir religingumas, sveikata ir fizinė forma, buitis/namai, asmeninis laikas, bendruomenė ir socialiniai ryšiai, miegas,  iššvaistytas/užpildytas laikas. Kai padarysite savo pasirinkimus, apačioje pamatysite skirtumą tarp to, kiek realiai skiriate laiko konkrečioms sritims ir kiek norėtumėte jo skirti. Formulę rasite ČIA.
Darbo visai nemažai norint šią formulę užpildyti, galima išsigąsti ir numesti į šoną, bet pabandykit. Atrodo tikrai puikus įrankis, jei klausimas „kur dingsta mano laikas“ arba chaotiška kasdienybė neduoda ramybės.
Formulės autoriai ragina ją paanalizuoti kartu su savo žmogumi – kokie mudviejų lūkesčiai? Kur kuris jaučiame didžiausią deficitą? Ką galime pakeisti ir perdėlioti mūsų gyvenime, kad abiejų poreikiai būtų patenkinti? Ypač tai pravartu, jei iki sukuriant šeimą nesate susėdę pasikalbėti, kaip atrodys jūsų gyvenimas, kai atsiras vaikai. Juk viskas taip pasikeitė, ar ne?  Ypač išaugęs poreikis tvarkai namuose, kuri suryja didelę dalį laiko, o vis tiek atrodo, tvarkingi namai būna 10 minučių.
Verta pasvarstyti, kokia gali praversti pagalba buityje, gal reikėtų daugiau pasidalinimo, o gal praverstų pagalba iš šono? Žinoma, tai yra finansus, bet ir požiūrį liečiantis klausimas. Ne kartą esame su mamomis kalbėję, kad skalbinių lankstymas gali būti ir kaip didžiausia kančia, bet ir kaip galimybė užsidėjus ausines paklausyti mėgstamo podcast‘o, audio knygos ar tiesiog pabūti vienumoje, ramybėje, tyloje (kas mamystėje yra šiokia tokia prabanga ? ) Bet jei nekenčiame tvarkymosi ir jis apkartina buvimą namie, vaikų auginimą, gal verta paieškoti pagalbos arba kažką susipaprastinti.
Labai svarbu spręsti šiuos klausimus komandoje ir vengti kaltinimų, pasimėtymų tomis frazėmis „tu visada“, „tu niekada“, kurių niekas nemėgsta ir jas išgirdę stoja į gynybinę poziciją. Bet tikslas juk – laiminga šeima.
Žodžiu, kalbėkitės, pabandykite keisti tai, kas nepatinka. Ir nepamirškit savęs. Laiminga mama – laiminga šeima. Labai gražiai Akvilė pačioje pabaigoje pasakė, kad jei būsime prioritetas sau, ir vaikai bus, nes kai būsime pailsėję, neužsiknisę nuo buities ir rūpesčių tėvai, mažiau pyksime ant vaikų ir daugiau džiaugsimės gyvenimu. Bus tiesiog lengviau būti.
Kalbėjome taip pat apie tai, su kokiais vaikystėje matytais pavyzdžiais ateiname kurti savo šeimų, koks šiandien tėčių vaidmuo ir  jiems keliami reikalavimai.
Ačiū Akvilei, kuri palietė būtinybės atsigręžti į bendruomenę ir to kaimo aplink svarbą. Jeigu viena pati šeima, keli suaugę žmonės, yra paliekami viską neva tobulai susidėlioti savo gyvenime, jie iš tiesų yra pasmerkiami paskęsti visame tame nuovargyje, buityje, žiauriai sudėtingame žongliravime ir jausme, kad va, esam nevykę, neišeina, nespėjam, nemokam.
Bet vaikai neturėtų rūpėti tik jų tėvams. Galų gale, juk ne sau juos auginame, ar ne? Auginame vaikus visuomenei, Lietuvai, pasauliui. Visai logiškai skamba, kad ne tik mums ir turėtų rūpėti augantys žmonės, kurie rytoj, po mūsų, jį kurs.
Ir čia norėtųsi kviesti gilesnei diskusijai, būtent dėl to šįkart mano įžanga tokia ilga. Ar mūsų visuomenei rūpi? Ar žmonėms palanku šiandien Lietuvoje auginti vaikus? Koks visuomenės, valstybės, politikų požiūris, jūsų nuomone, į vaikus? Norisi kviest