Šis pokalbis skirtas rėmėjams, tad jeigu tema aktuali, susitikime Contribee. Ten rėmėjai klauso dvigubai daugiau pokalbių.
O kalbame su socialinių mokslų daktare, klinikine psichologe, Vilniaus universiteto mokslininke, Motinystę globojančių iniciatyvų sąjungos nare ir trejų su puse metų stažą turinčia mama Egle Mažulyte-Rašytine. Viena iš Eglės domėjimosi ir tyrinėjimo temų – traumų psichologija.
2017 metais ji sėkmingai apsigynė disertaciją tema „Šeimos istorinių traumų ilgalaikiai padariniai: vėlesnių kartų psichologinio atsparumo tyrimas“, kurią dedikavo savo seneliui, Alfonsui Urbonui, buvusiam politiniam kaliniui, išgyvenusiam Kengiro ir Magadano lagerius, apdovanotam Kariuomenės kūrėjų savanorių bei Vyčio Kryžiaus ordino medaliais. Eglė dalinosi, jog augdama matė didelį senelio optimizmą ir stiprybę, ir jis jai visada buvo didelis įkvėpimas.
Pakviečiau Eglę panagrinėti gimdymo traumos temą ir pokalbį ji pradėjo pozityviai sakydama, kad mes, žmonės, visų pirma, esame labai atsparūs. Daug ką galime pakelti, išgyventi. O trauma savyje neša ne tik skausmą ar sunkumą, bet ir galimybę augti.
Klausiau jos, kas yra gimdymo trauma?
Kokia moters būsena išduoda, kad ją patyrė?
Ką su ta patirtimi daryti?
Kas gali padėti?
Ką galime padaryti pačios, kad sau padėtume, o kada vertėtų ieškoti profesionalios pagalbos?
Kokį vaidmenį gimdymo patirtis vaidina vėlesniame mamos gyvenime?

Kviečiu klausyti.
Visą pokalbį išgirsti galite tapę rėmėjais Contribee.com/kalbamamos
Ačiū už paramą, kuri leidžia gyvuoti šiems pokalbiams!
Kalbėkime, mamos
Marija