Pašauktųjų yra daug

By Dag Heward-Mills

Dievas pašaukia labai daug žmonių. Mūsų gyvenimas šioje žemėje yra galimybė Jam tarnauti – Dievas mato viską, ką darome dėl Jo karalystės. Šioje knygoje įdomiai aptariama pašaukimo tema. Pasinaudoję autoriaus įžvalgomis galėsite išmintingai išnaudoti įvairias gyvenime pasitaikančias galimybes.

• Language: Lietuvių
• Publisher: Dag Heward-Mills
• Release date: Apr 23, 2018
• ISBN: 9781641356626

Dag Heward-Mills

Bishop Dag Heward-Mills is a medical doctor by profession and the founder of the United Denominations Originating from the Lighthouse Group of Churches (UD-OLGC). The UD-OLGC comprises over three thousand churches pastored by seasoned ministers, groomed and trained in-house. Bishop Dag Heward-Mills oversees this charismatic group of denominations, which operates in over 90 different countries in Africa, Asia, Europe, the Caribbean, Australia, and North and South America. With a ministry spanning over thirty years, Dag Heward-Mills has authored several books with bestsellers including ‘The Art of Leadership’, ‘Loyalty and Disloyalty’, and ‘The Mega Church’. He is considered to be the largest publishing author in Africa, having had his books translated into over 52 languages with more than 40 million copies in print.

Book preview

Turinys

Kodėl vis dar gyvenate

Daug krikščionių yra pašaukti

Kaip buvo pašaukti įvairūs žmonės

Pašauktųjų savybės

Ką reiškia būti pašauktam

Konkretaus žmogaus pašaukimo ribotumas

Kas yra jūsų širdyje?

Kaip Dievas stebi jūsų darbus

Esate bevaisiai, nes nematote pragaro

Esate bevaisiai, nes nematote rojaus

Esate bevaisiai, nes esate trumparegiai

Esate bevaisiai, nes pamiršote

Kliūtys, trukdančios brandinti vaisius

Keturi vaisingumo privalumai

Dešimt priežasčių, kodėl žmonės nepanaudoja savo talentų

Jūsų tarnystėje viskam yra savas laikas

Branginti laiką

Jėga pasižyminti Evangelijos krikščionybė

Evangelija pagal Joną, 3:16 – nekintantis krikščionybės tikslas

1 dalis

Kodėl vis dar gyvenate

Mes esame Jo kūrinys, sukurti Kristuje Jėzuje geriems darbams, kuriuos Dievas iš anksto paskyrė mums atlikti.

Laiškas efeziečiams, 2:10

Kartą kalbėjausi su taksi vairuotoju anglu, kuris vežiojo mane po centrinį Londoną. Paklausiau jo, ar jis tiki Dievą.

Jis man atsakė: „Žinoma, ne. Netikiu."

Tuomet paklausiau jo: „Ar tikite, kad yra pragaras?"

„Aišku, kad ne!", – atsakė jis.

Klausinėjau toliau: „O ar tikite rojumi?"

„Netikiu nė vienu iš šių dalykų."

Tada vairuotojas tarė: „Dabar aš jūsų kai ko paklausiu."

„Aišku, klauskite. Galite klausti ko tik norite", – atsakiau.

Jis paklausė: „Ar tikite rojumi?"

„Aišku", – atsakiau jam.

„Tuomet užduosiu dar vieną klausimą. Jei tikite, kad keliausite į rojų, kodėl dabar pat nenusižudote ir nekeliaujate ten iškart? Juk išvengtumėte sąskaitų, skolų ir visų kitų pasaulio problemų."

Buvau priblokštas. Tokio klausimo nesitikėjau. Tačiau jis atrodė logiškas. Jei rojus toks puikus, kodėl aš vis dar čia? Kodėl tiesiog nenusižudau ir nepalieku šio vargų pasaulio dabar pat?

Pamaniau: „Geras klausimas." Tačiau neturėjau laiko jam atsakyti, nes kaip tik tada pasiekėme kelionės tikslą.

Nuo to laiko nuolat atsakinėju į šį klausimą žmonėms iš įvairių bendruomenių: kodėl į dangų nekeliaujame iškart, kai esame išgelbėjami?

Nors Dievas palietė mūsų širdis ir pažadėjo mums rojų, tačiau yra ką nuveikti ir čia, žemėje. Turime nuveikti svarbių darbų Dievui. Jis tikisi, kad atsakysime į Jo didelę meilę ir atsidėsime Jo darbams.

Kai ateiname pas Jėzų, Jis paima mūsų nuodėmių naštą ir duoda mums nešti Savo naštą. „Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti, ir Aš jus atgaivinsiu. IMKITE ANT SAVĘS MANO JUNGĄ ir mokykitės iš manęs, nes Aš romus ir nuolankios širdies, ir jūs rasite savo sieloms atgaivą" (Evangelija pagal Matą, 11:28–29). Kokia yra Kristaus našta? Tai paklydusių pasaulio sielų našta.

Neįtikėtina, kad daugelis krikščionių nugyvena visą gyvenimą nesupratę, jog vienintelė priežastis, dėl kurios jie yra gyvi, yra Dievo darbai, kuriuos jie turėtų daryti. Jie gyvena ne tam, kad statytųsi namus ir kauptų pasaulio gėrybes. Jie gyvena ne tam, kad uždirbtų pinigų ir krautųsi turtus. Jie gyvena dėl vienintelės priežasties – tarnauti mūsų Išganytojui, kuris už mus viską paaukojo. Liūdna, tačiau nemažai bažnyčios mokymų veda krikščionis tolyn nuo tikrojo jų gyvenimo tikslo.

„Pagalvokime apie Dievą, mūsų Išganytoją ir Karalių. Tą, kuris viską paaukojo. Jis paaukojo viską...kad galėtume būti Jo draugai."1 Žinau, kad retai galvojame apie savo Išganytoją ir Karalių. Retai galvojame apie Tą, kuris paaukojo viską. Štai kodėl patys taip retai ryžtamės viską paaukoti. Štai kodėl esame tokie nevaisingi Jo karalystėje.

.¹ Ištrauka iš Tommy Walkerio dainos „Pagalvokime apie mūsų Dievą".

2 dalis

Daug krikščionių yra pašaukti

Jei būtumėte Dievas ir jums reikėtų išgelbėti šešis milijardus žmonių, ką darytumėte? Siųstumėte vieną ar du žmones, kad juos išgelbėtų, ar siųstumėte daug žmonių? Aišku, kad į derliaus laukus siųstumėte daug žmonių. Būtent taip Dievas ir elgiasi. Jis pašaukia daug žmonių! Neapsigaukite matydami bažnyčios pirmojoje eilėje sėdint tik keletą pastorių. Tai sudaro klaidingą įspūdį, kad pašaukti yra tik keletas, arba kad didžioji bendruomenės narių dalis nėra pašaukta. Iš tiesų yra atvirkščiai. Gelbėti pasaulį yra pašaukta daug, o ne vos keletas žmonių.

Penki dalykai, kuriuos reikia žinoti apie Dievo pašaukimą

1. Pašauktųjų yra daug.

Nes daug pašauktų, bet maža išrinktų.

Evangelija pagal Matą, 22:14

Ką reiškia „pašauktųjų yra daug"?

Tai reiškia, kad pašauktas didelis skaičius žmonių.

Tai reiškia, kad pašauktos masės žmonių.

Tai reiškia, kad pašaukta daugybė žmonių.

Tai reiškia, kad pašaukta begalė žmonių.

Tai reiškia, kad pašauktas nesuskaičiuojamas kiekis žmonių.

Tai reiškia, kad pašaukta minios žmonių.

Tai reiškia, kad pašaukta dauguma žmonių.

Tai reiškia, kad pašaukta didžioji dalis žmonių.

Deja, nemažai pastorių savo bendruomenę suvokia kaip žmones, kurie nebuvo pašaukti. Jie bendrauja su bendruomenės nariais kaip su žmonėmis, kurie negali Dievui padaryti nieko gero. Daugelis pastorių bendruomenės narius moko kaip „geriau gyventi". Didžioji dalis pamokslų yra apie mus pačius, mūsų gyvenimą, santuoką, namus, pinigus ir pan. Toks pamokslavimas kuria dideles, tačiau bevaises šiandienos bendruomenes.

Pastoriai, apaštalai, evangelistai ir mokytojai turi išlaisvinti šventuosius, kad šventieji galėtų daryti darbus tarnystėje. Net evangelistas, kurio pagrindiniu darbu laikomas sielų gelbėjimas, turi ruošti šventuosius darbui tarnystėje. „Ir Jis paskyrė vienus apaštalais, kitus pranašais, evangelistais, ganytojais ir mokytojais, kad išlavintų šventuosius tarnavimo darbui, Kristaus kūno ugdymui..." (Laiškas efeziečiams, 4:11–12).

2. Pašaukimas duoti vaisių.

„Nebūtina išgirsti jus šaukiantį balsą, nes jau esate pašaukti."

Keithas Greenas

Kokiam darbui esame pašaukti? Ar turime būti apaštalais, pranašais, evangelistais, o gal mokytojais? Atsakymas paprastas – ne, nes daugelis iš mūsų neturi tokio ypatingo pašaukimo. Esame tiesiog pašaukti duoti vaisių.

Ne jūs mane išsirinkote, bet Aš jus išsirinkau ir paskyriau, kad eitumėte, duotumėte vaisių ir jūsų vaisiai išliktų, – kad ko tik prašytumėte Tėvą mano vardu, Jis jums duotų.

Evangelija pagal Joną, 15:16

Jei visiškai vadovautumėmės šiais krikščioniškais mokymais, dauguma krikščionių gyventų pasiaukojamai ir darytų ką nors Dievo labui. Liūdna, kad šiandien daugelis krikščionių labai mažai ką daro dėl Kristaus. Buvome išgelbėti per meilę ir malonę, tačiau nesame pasirengę gelbėti kitų. Todėl labai liūdna, kad daugelis krikščionių iššvaisto savo gyvenimą, nedirbdami Viešpaties darbų.

3. Kai kurie žmonės pašaukiami ypatingu būdu.

Kai keliaudamas priartėjo prie Damasko, staiga jį apšvietė iš dangaus šviesa. Jis krito ant žemės ir išgirdo balsą, sakantį jam: „Sauliau, Sauliau, kam mane persekioji? Jis tarė: „Kas Tu esi, Viešpatie? Viešpats atsakė: „Aš esu Jėzus, kurį tu persekioji. Sunku tau spyriotis prieš akstiną! Jis drebėdamas ir nustebęs tarė: „Viešpatie, ką nori, kad daryčiau? „Kelkis, eik į miestą, ir tau bus pasakyta, ką turi daryti."

Apaštalų darbai, 9:3–6

Apaštalas Paulius buvo pašauktas labai dramatišku ir neįprastu būdu. Jis pamatė šviesą danguje ir išgirdo balsą, kuris jam kalbėjo. Tuomet jis griuvo ant žemės ir keletą dienų buvo apakęs. Deja, kai kas nors pasidalija savo patirtimi, jos užsigeidžia ir visi kiti. Visi nori pamatyti šviesą ir išgirsti balsą, o to nepatyrę netiki, kad yra pašaukti. Tačiau Dievui neįmanoma užklijuoti etiketės, negalima iš Jo tikėtis tų pačių, nuspėjamų dalykų.

Esu skaitęs apie tai, kaip Kennethas Haginas buvo išgydytas nuo širdies ligos ir pakilo iš mirties patalo. Kartą sirgdamas bandžiau susimuliuoti tą pačią patirtį. Patikėk, mielas drauge, bandydamas atkartoti Kennetho Hagino patirtį vos neatsisveikinau su gyvybe. Dievas su kiekvienu iš mūsų bendrauja skirtingai.

4. Kai kurie žmonės pašaukiami įprastu būdu.

„Viešpats tarė: „Išeik ir atsistok ant kalno prieš VIEŠPATĮ. VIEŠPATS praėjo, ir didelė bei smarki audra, ardanti kalnus ir trupinanti uolas, buvo priešais VIEŠPATĮ. Bet audroje nebuvo VIEŠPATIES. Po audros drebėjo žemė, bet VIEŠPATIES nebuvo žemės drebėjime (Pirmoji Karalių knyga, 19:11–12).

Puiku patirti Dievo buvimą kokiu nors ypatingu, dramatišku būdu. Visi svajojame apie nepaprastas patirtis su Dievu. Būdamas pamokslininkas, svajodavau apie ypatingas patirtis, kad paskui galėčiau papasakoti bendruomenei, ką buvau patyręs. Visada maniau, kad dėl to atrodysiu galingesnis. Pasigailėkite!

Mano nuomone, daugelis žmonių pašaukiami įprastu būdu, todėl jie ignoruoja savo pašaukimą. Pamokslaudamas apie žmonių pašaukimą pastebiu, kad tai pabudina kažką, kas slypi giliai giliai žmoguje. Daug žmonių yra pašaukti, bet patys to nežino. Jie mano, kad pašaukimas turi būti nepaprastas įvykis. Tačiau dažnai jis yra visiškai įprastas. Vyresnieji pranašai, tokie kaip Elijas, klydo laukdami Dievo pašaukimo, pasireiškiančio dramatišku, ypatingu būdu. Jei toliau lauksite ir tikėsitės tokio ypatingo pašaukimo, prarasite savo palaiminimą. „Viešpats praėjo, ir didelė bei smarki audra, ardanti kalnus ir trupinanti uolas, buvo priešais Viešpatį. Bet audroje nebuvo Viešpaties. Po audros drebėjo žemė, bet Viešpaties nebuvo žemės drebėjime. Žemės drebėjimui praėjus, pakilo liepsnos, bet ir liepsnose Viešpaties nebuvo. Tada pasigirdo TYLUS RAMUS BALSAS. Elijas, jį išgirdęs, apsigaubė veidą apsiaustu ir išėjęs atsistojo olos angoje. PASIGIRDO BALSAS: „Ką čia veiki, Elijau?" (Pirmoji Karalių knyga, 19:11–13)

5. Kai kurie žmonės pašaukiami per savo troškimus.

Štai tikras žodis: jei kas siekia vyskupauti, trokšta gero darbo.

Pirmas laiškas Timotiejui, 3:1

Būtent taip gavau savo pašaukimą. Nepatyriau dramatiškų patirčių, apie kurias kalba kai kurie žmonės. Girdėdamas apie jas visada labai stebiuosi. Tokių dramatiškų dalykų pats nesu patyręs, tačiau neabejoju, kad esu pašauktas Dievo. Nemačiau šviesos, negirdėjau jokių balsų. Man niekada nepasirodė Jėzus ir nepaskyrė manęs Dievo tarnu. Tačiau esu įsitikinęs, kad esu pašauktas atlikti tarnystę.

Kartą mano namuose savaitgaliui apsistojo vienas tikėjimo brolis. Po keleto mėnesių jis man papasakojo apie susitikimą su Viešpačiu, kurį išgyveno mano namuose. Jis buvo mano svečias ir gyveno antrame namo aukšte, kartu su kitais šeimos nariais. Vėliau jis man pasakojo, kad vieną naktį staiga atsidarė kambario durys ir į kambarį įžengė Viešpats Jėzus. Šis žmogus pasakojo, kad Jėzus kažką įdėjo jam į delną ir pasakė, kad paskiria jį atlikti svarbų darbą.

Negalėjau tuo patikėti – Jėzus pasirodė mano namuose apsilankiusiam svečiui! Jam tęsiant savo pasakojimą ėmiau jausti vis labiau kylant pyktį, tačiau negalėjau šio pykčio parodyti. Turėjau apsimesti, kad labai džiaugiuosi jo susitikimu su Jėzumi.

„Būtent šito visą laiką meldžiau", – pamaniau sau. Pykau ant Viešpaties galvodamas: „Kodėl Jėzus apsilankė mano namuose, nekreipė dėmesio į mane, namų šeimininką, ir aplankė žmogų, kuris čia tik svečiavosi?

Viešpats toks neteisingas."

Metų metus meldžiau Jėzų man pasirodyti. Beviltiškai siekiau būti kaip Kennethas Haginas, kuris pasakodavo apie asmeninius