Kaip pagerinti virškinimą. Apie ką gydytojai nekalba

By EDGARS AUZIŅŠ

Šioje knygoje rasite daug naudingų patarimų, kurie padės pagerinti virškinimo funkciją nevartojant vaistų. Ypač daug dėmesio skiriama mitybos ypatumams, susijusiems su tam tikrais sutrikimais. Knygoje daugiausia dėmesio skiriama dažniausiems virškinimo trakto sutrikimams, kamuojantiems šiuolaikinius žmones: lėtiniam gastritui, rėmeniui, tulžies pūslės sutrikimams, riebiajai hepatozei, žarnyno disbakteriozei, vidurių užkietėjimui, dirgliosios žarnos sindromui ir kt.

• Language: Lietuvių
• Publisher: EDGARS AUZINS
• Release date: Apr 17, 2024
• ISBN: 9798224939015

EDGARS AUZIŅŠ

Dzimis 1989. gada 22. decembrī. Absolvējis Rīgas Juridisko koledžu. Profesijā nav strādājis, bet apguvis programmēšanas prasmes un pašlaik ar to nodarbojas. Kopš 2022. gada ir personīgā uzņēmuma vadītājs, kas nodarbojas ar transporta pārvadājumiem, kā arī programmēšanu. Dzīvnieku, īpaši suņu, mīļotājs. Born 22 December 1989. Graduated from Riga College of Law. Has not worked in the profession, but has acquired programming skills and is currently working in it. Since 2022 he has been the CEO of his own company, which deals with transport transport as well as programming. Lover of animals, especially dogs.

Book preview

Vietoj pratarmės

Mintis parašyti šią knygą kilo seniai. Kuo labiau pasinėriau į pacientų, turinčių virškinimo sutrikimų, problemas, tuo aiškiau supratau, kad žmonės tiesiog neturi pakankamai kokybiškos informacijos apie tai, kokių veiksmų reikia imtis norint išlaikyti sveiką virškinamąjį traktą. Ir tai labai svarbu. Niekada nepavargsiu kartoti, kad žarnyno sveikata yra mūsų visų sveikatos pagrindas.

Klinikinėje praktikoje labai dažnai susiduriu su tuo, kad pacientai, pasikonsultavę su specialistais, gauna labai menkas rekomendacijas, kurios dažniausiai yra susijusios tik su medikamentiniu gydymu: kokias tabletes, kada ir kiek laiko vartoti. Ir daugeliu atvejų tai neišsprendžia problemos; arba ji išsprendžia, bet trumpam laikui.

Daugumos virškinimo trakto sutrikimų gydymui ir profilaktikai pagrindinis vaidmuo tenka mitybos ir gyvenimo būdo korekcijai. Pasakysiu daugiau: būtent mitybos trūkumai dažnai lemia, kad žmonėms atsiranda tam tikrų sutrikimų.

Turite suprasti, kad mūsų žarnynas evoliuciškai nėra prisitaikęs prie tokio kiekio paprastų cukrų, transriebalų, krakmolo, glitimo ir kitų vadinamojo vakarietiško tipo dietos „malonumų. Tokių produktų vartojimas nepalieka be pasekmių virškinimui. Ir jums reikia su tuo dirbti! Tačiau iš tikrųjų dažniausiai pacientas susitikimo metu gauna formalias šablonines frazes ir rekomendacijas, pavyzdžiui, „nevalgyk rūgštaus/sūrus/riebaus/kepto maisto. O kartais net ir tai nenurodoma, o visas gydymas atitenka vaistų vartojimui. Jokie vaistai nepadės atsikratyti virškinimo problemų, nebent pakeisite savo gyvenimo būdą ir mitybą.

Per ilgus darbo metus išsiugdžiau tvirtą supratimą, kad kuo geriau pacientas suvoks savo problemą, tuo geriau laikysis gydymo. Būtent šiems klausimams ir skirta mano knyga. Smagaus skaitymo!

Įvadas. Antrosios smegenys arba žarnynas yra visko galva

Deja, dauguma žmonių nepelnytai mažai dėmesio skiria žarnyno sveikatai, manydami, kad šio organo funkcija yra išskirtinai virškinti maistą. Bet ar taip? Pastaruosius kelis dešimtmečius atliktų mokslinių tyrimų dėka idėjos apie žarnyno vaidmenį mūsų organizme radikaliai pasikeitė. Šiame skyriuje bus kalbama apie tai, kaip žarnyno būklė veikia mūsų bendrą savijautą, odos būklę, nuotaiką, gebėjimą susikaupti ir, žinoma, imunitetą.

Kaip žarnynas kontroliuoja mūsų savijautą

Kaip žinia, žarnyno ligas lydi nemažai nemalonių simptomų, tarp kurių – pilvo pūtimas, padidėjęs dujų susidarymas, pykinimas, ūžesys, sunkumas ir skausmas pilve, žarnyno veiklos sutrikimai (vidurių užkietėjimas, viduriavimas ar jų kaitaliojimas). Galbūt niekas neabejoja tuo, kad šių simptomų buvimas žymiai sumažina žmogaus gyvenimo kokybę. Nestabilios išmatos, pilvo pūtimas ir per didelis dujų susidarymas dažnai tampa asmens netinkamo socialinio prisitaikymo priežastimi. Ne kartą apsilankymų metu iš pacientų girdėjau tokius apreiškimus kaip „Daktare, man gėda būti grupėje, pilvas garsiai verkia arba „Dėl pasikartojančio viduriavimo negaliu sau leisti keliauti ar bent ilgiau pasivaikščioti, nes aš tiesiogine prasme esu pririštas prie tualeto. Galbūt iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad tai nėra tokia baisi problema. Tik pagalvokite, niekas nemirė nuo pilvo pūtimo. Taip, iš tiesų, virškinimo sutrikimai nėra mirtini. Tačiau ilgalaikis tokio pobūdžio problemų egzistavimas gali sukelti rimtą žalą sveikatai. Be to, ilgalaikės virškinamojo trakto problemos sukelia lėtinį nuovargį, mieguistumą, padidėjusį nuovargį dėl įprasto streso, nuotaikos ir koncentracijos sumažėjimą.

Kaip žarnynas veikia odą

Labai dažnai, kreipęsis į dermatologą su bet kokia odos problema, pacientas gauna rekomendaciją kreiptis į gastroenterologą. Daugelis žmonių yra nuoširdžiai suglumę, kodėl tai būtina. Ir tikrai: ką su tuo turi žarnynas, jei žmogų kamuoja odos problemos? Tačiau neskubėkite į skepticizmą ir pasipiktinimą. Žarnos ir oda yra organai, turintys unikalų ryšį. Be to, galiu visiškai užtikrintai pasakyti: jei dermatologas rekomendavo pasitikrinti virškinamąjį traktą, tai rodo gerą specialisto sąmoningumą ir profesionalumą.

Žarnyno mikroflora, ko gero, atlieka pagrindinį vaidmenį palaikant žarnyno ir viso žmogaus kūno sveikatą. Ilgą laiką kone vienintele „žarnyno" odos bėrimų kaltininke buvo laikoma Helicobacter Pylori bakterija. Pacientai dažnai ateidavo pas mane susitikimams, kuriuos siųsdavo dermatologai, turėdami tik vieną tikslą: išsiaiškinti, ar pacientas neserga šia nelemta bakterija, ir, jei taip, ją pašalinti. Laimei, per daugelį metų susikaupė daug mokslinės informacijos, o dabar tikrai žinome, kad be Helicobacter Pylori žarnyne yra daug kitų patogeninių bakterijų, kurios taip pat gali sukelti odos ligas.

Be to, yra būklė, vadinama padidėjusio epitelio pralaidumo sindromu. Jį taip pat galima rasti pavadinimu „nesandarios žarnos sindromas". Tai būklė, kai sutrinka sandarios jungtys tarp epitelio ląstelių. Dėl to žarnyno sienelė tampa tarsi sietelis ir į sisteminę kraujotaką patenka toksiškos bakterijų atliekos, kurios daugiausia kaupiasi odoje ir sukelia ligas. Daugybė užsienio tyrimų parodė, kad lėtinėmis odos ligomis sergantiems žmonėms padidėja žarnyno sienelių pralaidumas.

Pavyzdžiui, šiandien visiškai žinoma, kad viena iš pagrindinių atopinio dermatito, kuris taip plačiai paplitęs tarp visų amžiaus grupių gyventojų, priežasčių yra būtent „nesandarios žarnos sindromas".

Reikia pažymėti, kad odos ligas kartais sukelia kepenų, kasos ir tulžies pūslės ligos. Pavyzdžiui, odos problemų gali kilti dėl sutrikusios tulžies nutekėjimo ir lėtinio tulžies pūslės uždegimo. Tokiu atveju išsivysto cholestazė – tulžies stagnacija, kuri laboratorijoje dažnai pasireiškia padidėjusiu bilirubino, šarminės fosfatazės ir gamaglutamilo transpeptidazės (sutrumpintai GGTP) forma. Sunkus tulžies sąstingis dažnai pasireiškia įvairiais odos bėrimais ir odos niežėjimu.

Aukščiau išvardyti virškinimo trakto sutrikimai turi įtakos ne tik odos, bet ir jos darinių – plaukų ir nagų – būklei. Tai gali pasireikšti padidėjusiu trapumu ir plaukų slinkimu, blankumu, trapiais nagais ir aštriu prakaito kvapu.

Todėl, jei kamuoja aknė, spuogai, odos pigmentacija, sausumas, dermatitas, žvynelinė, spuogai, rožinė, būtinai pasitikrinkite žarnyną. Atminkite: grožis viduje yra raktas į grožį išorėje.

Kaip žarnynas veikia imuninę sistemą?

Ne visi žino, kad žarnynas daro didžiulę įtaką imuninės sistemos būklei. Be to, galime drąsiai teigti, kad žarnynas yra didžiausias imuninės sistemos organas. Jo gleivinėje yra 25% imunologiškai aktyvių audinių. Apskaičiuota, kad apie 80% visų imuninių ląstelių yra žarnyne. Yra žinoma, kad žarnyno imuninė sistema susideda iš ląstelinių (T ir B limfocitų, makrofagų ir kt.) ir struktūrinių elementų, tarp kurių yra apendiksas, mezenteriniai limfmazgiai, Pejerio lopai (plonosios žarnos limfinės sankaupos). Be to, natūralią žarnyno gynybos sistemą atstovauja mikroflora. Reikia pažymėti, kad susidomėjimas žarnyno mikroflora pastaraisiais dešimtmečiais sparčiai išaugo. Daugybė tyrimų parodė, kad virškinamojo trakto kolonizavimas tam tikromis bakterijų padermėmis suteikia organizmui atsparumą įvairiems infekciniams patogenams.

Mūsų žarnynas yra pirmasis, kuris atima antigenų smūgį iš išorinės aplinkos: toksinų, bakterijų, virusų, parazitų, kancerogenų ir kt. Būtent dėl ​​koordinuoto šio organo darbo esame apsaugoti nuo neigiamo aplinkos veiksnių poveikio. ilgas laikas. Todėl labai svarbu stengtis sudaryti sąlygas palaikyti žarnyno sveikatą.

Kaip žarnynas valdo mūsų nuotaiką

Žmogaus žarnynas pagrįstai laikomas antromis smegenimis. Jis gamina beveik 90% serotonino ir apie 50% viso dopamino, kurį aktyviai naudoja mūsų smegenų neuronai. Savo ruožtu, sergant daugeliu žarnyno ligų, dopamino ir adrenalino gamyba žymiai sumažėja. Dėl to žmogų ima kamuoti nuovargis, jį kamuoja depresija, jam sunku į ką nors susikaupti.

Apie tai, kad žarnyno mikroflora turi įtakos mūsų elgesiui, pirmą kartą buvo kalbama 2000-ųjų pradžioje. Buvo atliktas įdomus eksperimentas, kurio metu buvo nustatyta, kad pelės, neturinčios žarnyno bakterijų, smarkiau reaguoja į stresą. Kiek vėliau pasirodė duomenų, kad bakterijų buvimas ar nebuvimas virškinamajame trakte turėjo įtakos 40 (!) genų veiklai nervinėse ląstelėse. Tolesni eksperimentai parodė, kad žarnyno mikroorganizmai sintetina daug neuroaktyvių medžiagų, per kurias gali paveikti smegenis. Visų pirma, buvo nustatyta, kad nemažai bakterijų gali gaminti gama-aminosviesto rūgštį arba GABA, kuri stimuliuoja tam tikrų smegenų sričių veiklą ir ypač veikia emocinį centrą. Būtent GABA pagrindu sukuriami raminamieji vaistai, tokie kaip Valium, klonazepamas, Xanax ir kt.

Vienas tyrimas parodė, kad tam tikrų rūšių bakterijų vyravimas žarnyne gali sukelti nerimo sutrikimus ir net depresijos simptomus. Tuo pat metu kitas eksperimentas parodė, kad probiotikų vartojimas sutrumpina pogimdyminės depresijos trukmę. Neperdėdamas pasakysiu, kad susidomėjimas šia tema tik augs.

Kaip matote, žarnyno funkcija yra ne tik virškinti maistą ir įsisavinti maistines medžiagas. Tai galingas organas, teisėtai laikomas antruoju smegenimis. Atminkite: sveikas žarnynas yra viso kūno sveikatos ir jaunystės raktas.

Tas, kuris ilgai kramto, ilgai gyvena

Liaudies išmintis

1 skyrius. Kur prasideda virškinimas arba kodėl svarbu mokėti tinkamai kramtyti

Ar galite tinkamai kramtyti? Ar kada susimąstėte, kaip kramtote maistą? Manau, kad ne. Beveik visada šis procesas vyksta, kaip sakoma, automatiškai. Be to, šiuolaikiniame pasaulyje esame taip įpratę gyventi greitu tempu, kad neturime pakankamai laiko pavalgyti, viskas vyksta bėgant.

Per pastaruosius kelerius metus pastebėjau įdomią tendenciją – pas mane nuolat auga pacientų, turinčių funkcinių virškinimo sutrikimų, dalis. Kalbėdamas apie funkcinius sutrikimus, turiu omenyje tokias būsenas, kurios nėra lydimos organo struktūros pažeidimo, tačiau suteikia labai aiškų klinikinį vaizdą. Vis daugiau konsultuotis atvyksta pacientų, kurie skundžiasi sunkumu iš karto arba iškart po valgio, raugėjimu, rėmuo. Pacientai savo nusiskundimus dažnai apibūdina fraze „Aš nieko nesuvirškinu, „maistas kaip akmuo krenta į skrandį. Iš nusiskundimų ypač noriu pabrėžti ankstyvo sotumo ir pilnumo jausmą skrandyje pavalgius. Galima sakyti, kad žmogus suvalgo 1–2 šaukštus ir jaučiasi tarsi „prarijęs dramblį". Šių sutrikimų pagrindas dažniausiai slypi virškinamojo trakto motorikos sutrikimuose. O viena iš sutrikusios motorikos priežasčių – netinkamas kramtymas.

Kaip kramtyti, kad nesutriktų virškinimo sistema? Nėra visuotinai priimtų rekomendacijų šiuo klausimu, tačiau dauguma autorių sutinka, kad kiekvieną maisto gabalėlį reikia kramtyti 32 kartus. Ir geriausiu atveju tai darome tik 8-10 kartų. Pabrėžiu: geriausiu atveju!

Kodėl reikia kruopščiai kramtyti maistą? Yra keletas priežasčių:

• kramtydami maistą susmulkiname jį į smulkias daleles, taip padidindami jo paviršiaus plotą kontaktui su virškinimo sultimis

• kramtymo procesas skatina seilių gamybą

Kaip žinote, maisto virškinimo procesas prasideda iš karto burnos ertmėje. Seilėse yra virškinimo fermentų: amilazės (užtikrina krakmolo virškinimą) ir lipazės (pradeda virškinti riebalus). Taigi greitas kramtymas blokuoja maisto virškinimą – kramtymas skatina druskos rūgšties ir tulžies gamybą

Paprasčiau tariant, kol mes kramtome, virškinimo sistemoje ima bunda visi už virškinimo procesus atsakingi mechanizmai.

• kramtymas užtikrina svarbiausio maisto komponento – baltymų – pasisavinimą

Prisiminkite kartą ir visiems laikams: skrandyje nėra dantų! O jei mėsos ar žuvies gabalo atsargiai nesumalsime dantimis, baltymai nespės pasisavinti. Tai bus nepakeliama našta virškinimo sistemai. Dėl to nepilnai apdorotas baltymas judės nepakitęs ir pūs žarnyne.

• ilgalaikis kramtymas apsaugo nuo persivalgymo ir svorio padidėjimo

Kaip žinia, sotumo jausmas mus aplanko ne iš karto, o po kurio laiko. Šia tema yra labai glaustas posakis: „Jei nebaigei valgyti, vadinasi, esi sotus. Jei esate sotus, vadinasi, persivalgote. Jei persivalgote, bijokite, nes apsinuodijote". Viskas apie šį teiginį yra tobula. Ne veltui sakoma, kad nuo stalo reikia pakilti šiek tiek alkanam. Sotumo jausmas atsiranda šiek tiek vėliau, dažniausiai praėjus 15-20 minučių po valgio

Kaip išmokyti save taisyklingai kramtyti? Iš karto pasakysiu, kad tai yra įpročio reikalas, o bet kokio įpročio, ypač naudingo, išsiugdymas užtrunka. Patariu daryti taip:

• jokiu būdu nevalgykite žiūrėdami televizorių ar naršydami socialinių tinklų kanalus

Daugiausia, ką galite sau leisti, yra gyvas bendravimas. Priešingu atveju būsite taip įsitraukę į tai, kas vyksta ekrane, kad jūsų smegenys bus sutelktos tik į gautos informacijos apdorojimą, o ne į kruopštų maisto pjaustymą. Tai, beje, yra viena dažniausių persivalgymo priežasčių.

• stenkitės bent 30 kartų sukramtyti tankius maisto gabalus

Taip, iš pradžių tai pareikalaus iš jūsų pastangų, nes turėsite skaičiuoti savo kramtymo judesius. Tačiau išsiugdžius įprotį, poreikis skaičiuoti išnyks savaime.

• nenurykite maisto, jei jaučiate, kad jame liko dideli gabaliukai

Reikėtų pažymėti, kad kai kuriems produktams sumalti neužtenka 30 kramtymo judesių (pavyzdžiui, tai taikoma mėsai)

• peiliu supjaustykite didelius maisto gabalus į mažus gabalėlius, kurie lengvai tilptų į burną

• kramtydami stenkitės negerti skysčių (išskyrus kelis gurkšnius švaraus vandens)

Taip pat nerekomenduojama jo gerti iškart nurijus maistą. Beje, poreikis gerti dažniausiai atsiranda dėl to, kad gerai nesukramtėme maisto.

Kaip matote, nieko sudėtingo. Vėlgi, viskas priklauso nuo to, kaip greitai galite išsiugdyti šį įprotį. Sunkiausia, ko gero, yra pratinti save ilgai kramtyti kiekvieną gabaliuką. Ši užduotis reikalauja sąmoningumo. Tačiau yra nedidelis gyvenimo įsilaužimas, kuriuo mielai pasidalinsiu su jumis: išėmę iš šakutės kitą maisto gabalėlį, nedelsdami padėkite šakutę į šalį. Nelaikykite jo rankose viso valgio metu! Taip jums nekils pagunda kitą kąsnį suvalgyti per greitai.

Dar kartą noriu priminti, kad skrandyje nėra dantų. Tolesnis virškinimo procesas priklausys nuo to, kaip gerai sumalsite maistą dantimis. Dauguma nusiskundimų dėl sunkumo po valgio, ankstyvo sotumo jausmo ir pilnumo skrandyje kyla būtent dėl ​​to, kad prastai sukapotas maistas ilgam nusėda skrandyje su nepakeliama našta. Atminkite, kad kramtymas yra raktas į mūsų sveikatą ir ilgaamžiškumą!

„Velnias nėra toks baisus, kaip jis nupieštas"

Rusų patarlė

2 skyrius. Viskas apie Helicobacter pylori

Pastaruoju metu daug ginčų kilo dėl bakterijos Helicobacter pylori (toliau – H. Pylori). Vieni sako, kad liesti nereikia, nes jį turi absoliučiai kiekvienas žmogus, ir gydytis nėra prasmės. Kiti, priešingai, primygtinai rekomenduoja atsikratyti