Neišmanantys

By Dag Heward-Mills

Šioje pavyzdinėje knygoje vyskupas Dagas Heward-Millsas moko, kaip lojalumo savybė padaro vadovo darbą sutelktą. Ši tema įvairiausiems skaitytojams dar aktualiau perteikiama pasitelkiant biblinius, istorinius ir literatūrinius pavyzdžius.

• Language: Lietuvių
• Publisher: Dag Heward-Mills
• Release date: Apr 24, 2018
• ISBN: 9781641350921

Dag Heward-Mills

Bishop Dag Heward-Mills is a medical doctor by profession and the founder of the United Denominations Originating from the Lighthouse Group of Churches (UD-OLGC). The UD-OLGC comprises over three thousand churches pastored by seasoned ministers, groomed and trained in-house. Bishop Dag Heward-Mills oversees this charismatic group of denominations, which operates in over 90 different countries in Africa, Asia, Europe, the Caribbean, Australia, and North and South America. With a ministry spanning over thirty years, Dag Heward-Mills has authored several books with bestsellers including ‘The Art of Leadership’, ‘Loyalty and Disloyalty’, and ‘The Mega Church’. He is considered to be the largest publishing author in Africa, having had his books translated into over 52 languages with more than 40 million copies in print.

Book preview

Turinys

Neišmanymas ir neištikimybė

Dešimt ištikimybės dėsnių

Penkios ištikimybės taisyklės

Šeši ištikimybės principai

Trys neištikimybės priežastys

Neištikimybės pasireiškimo laikas

Šeši neištikimybės pasireiškimo būdai

Kristaus ištikimybė

Tėvo ištikimybė

Trys ištikimybės patikrinimai

Atlygis už ištikimybę

Septyni neištikimybės atvejų sprendimo metodai

1 skyrius

Neišmanymas ir neištikimybė

Bet jei kas neišmano, tegul neišmano.

1 Kor 14, 38 (KBV)

Yra tiek daug dalykų, kuriuos reikia suprasti kalbant apie ištikimybę ir neištikimybę. Yra daug neišmanančių žmonių, kurie apsisprendžia likti neišmanėliais nepaisant to, kad yra daugybė sužinotinų dalykų. Šioje knygoje pateikti principai, dėsniai, taisyklės ir faktai, kurie lemia, kaip suvokiame ištikimybę ir neištikimybę. Neištikimybė dažnai yra neišmanymo, nebrandumo ir net išsilavinimo stokos vaisius. Neišsilavinę žmonės labiau linkę maištauti ir būti neištikimi, nes jie nesupranta savo elgesio pasekmių. Ši knyga jums padės įveikti tas kliūtis, kurias jūsų gyvenime ir tarnystėje sukelia neišmanymas.

Daug daugiau bažnyčių sugriūva dėl neištikimybės padiktuotų poelgių nei dėl kokių nors kitų man žinomų priežasčių! Pirmą kartą tai supratau pirmaisiais savo tarnystės metais. Mano beprasikalanti tarnystė buvo puolama šėtono per sąmokslus, kaltinimus, priekabes, šmeižtą ir atsiskyrimą. Niekada nesu matęs tiek daug painiavos, kiek mačiau tomis dienomis.

Ankstyvuosiuose tarnystės etapuose priėjau prie išvados, kad neištikimybė ir su ja susijęs blogis yra stipriausi velnio ginkluotėje.

Dauguma krikščionių mano, kad velnias stipriausiai darbuojasi per okultizmą, burtininkavimą ir vudu ritualus. Sutinku, kad visus šiuos dalykus rasite velnio arsenale.

Bet žmonės turi suvokti, kad stipriausią kampaniją šėtonas vykdo panaudodamas apgaulę. Jei šėtonas gali jus apgauti, jis jus sunaikins! Šėtonas daugelį žmonių priverčia tikėti, kad jie kovoja su Dievo žmogumi vardan tiesos ir teisingumo. Tačiau greitai jie skausmingai suvokia, kad patys vaikšto tarsi ant bedugnės krašto.

Būtent tai suprato Paulius kovodamas prieš Bažnyčią ir stebėdamas vieno jos vadovo, Stepono, nužudymą. Saulius buvo sąžiningas žmogus. Jis buvo tvirtai įsitikinęs, kad iš taikaus Jeruzalės miesto pašalins tvarkos drumstėjus. Kovodamas už teisingumą, jis siekė išnaikinti bet kokius, jo manymu, visuomenei pavojų keliančius veiksnius. Yra daug žmonių, manančių, kad jie atlieka šventą pareigą atskleisdami netikrus pamokslininkus ir tarnystes. Kaip Saulius jie mano, kad turi dangaus jiems suteiktą įgaliojimą visiems pranešti tiesą apie sakyklose stovinčius veidmainius. Apaštalas Paulius nepaprastai nustebo sužinojęs, kad iš tikrųjų jis kovojo prieš Kristų.

Kai keliaudamas priartėjo prie Damasko, staiga jį apšvietė iš dangaus šviesa. Jis krito ant žemės ir išgirdo balsą, sakantį jam: „Sauliau, Sauliau, kam mane persekioji? Jis tarė: „Aš esu Jėzus, kurį tu persekioji. Sunku tau spyriotis prieš akstiną! Ir DREBĖDAMAS BEI APSTULBĘS jis paklausė: „Viešpatie, ką liepsi man daryti <...>?"

Apd 9, 3–6 (KJV)

Paulius buvo priblokštas, kai suvokė, ką iš tikrųjų darė! Kai žmonės nesupranta, ką darą, dažnai jie daro netinkamus dalykus. Vėliau Paulius teigė, kad Dievas jam suteikė malonę, kad nesuvokė to, ką darė...

<...> anksčiau esu buvęs piktžodžiautojas, persekiotojas ir smurtininkas. Manęs buvo pasigailėta, nes TAIP ELGIAUSI DĖL NEIŠMANYMO IR NETIKĖJIMO.

1 Tim 1, 13

Nesugebėjimas būti tikram, ištikimam, stabiliam, nuosekliam ir pastoviam yra didžiausias tarnysčių žudikas. Tai didžiausias verslo žudikas. Jausmas, kad yra trumpesnis, greitesnis ir lengvesnis kelias, slypi kiekviename žmoguje. Šėtonas stato ant šio pamato.

Daug krikščionių suviliojami sekti maištininkais ir priešiškai nusiteikusiais svajotojais. Daugelis žmonių taip elgiasi, nes neišmano. Velnias naudoja tironiško bažnyčios vadovo pavyzdį, kad bažnyčioje sukurtų maišto ir neištikimybės kultūrą. Nesuprasdami to daugelis bažnyčios vadovų yra maištingi ir neištikimi. Savo žodžiais ir veiksmais jie mokina savo sekėjus maištauti. Jie nesupranta, kodėl visi yra nepatikimi ir jiems neištikimi. Matote, kokia stipri yra apgaulė. Kai esi apgautas, tu galvoji, kad juoda – tai balta, o balta – tai juoda.

Neištikimybės vizija

Mane išties suintrigavo apreiškimas, kurį Viešpats davė Rikui Džoineriui jo knygoje „Galutinis siekis". Jis rašė, kaip regėjo didžiulę demonų armiją, žygiuojančią prieš Bažnyčią. Pagrindinis jų tikslas buvo sukelti nesutarimus visuose įmanomuose santykiuose: tarp bažnyčių, tarp bendruomenės ir pastorių ir net tarp vyrų ir jų žmonų.

Kitas apreiškimo aspektas, kurį verta paminėti, tai ginklai, kuriais demonų armija yra apsiginklavusi. Pastebėjau, kad ietys, kurias jie nešėsi, buvo pavadintos „išdavystė". Ar žinote, kad išdavystė yra aukščiausias neištikimybės lygis? Įdomu, kad buvo pavadinta tik viena ietis ir ta ietis buvo išdavystė! Brangus drauge, aš tikiu, kad pagrindinė šėtono ietis, nukreipta prieš Bažnyčią, yra būtent šis neištikimybės ir išdavystės ginklas.

Mąstydamas apie tai, aš supratau, kad daugelis bažnyčių, kurios patyrė didžiulius nuosmukius, išgyveno tuos dalykus dėl neištikimybės ir išdavystės. Prisiminiau kelis didžius Dievo vyrus, kuriuos išties gerbiau, ir mąsčiau, kaip jų tarnystės nustojo augti. Neištikimybė suvaidino pagrindinį vaidmenį įvykiams pasisukus šia nemalonia linkme.

Regėjime buvo paminėtos keturios strėlės: kaltinimas, apkalbos, šmeižtas ir priekabių ieškojimas. Iš pažiūros šie keturi ginklai neatrodo labai veiksmingi. Net nepamanytum, kad tai būtų ginklai, kuriuos naudotų velnias. Tačiau po kelerių metų tarnystėje aš padariau išvadą, kad didžiausią potencialą velnio ginkluotėje turi būtent šie ginklai. Iš pirmo žvilgsnio labiausiai nepatyrę žmonės šiuos dalykus nurašytų kaip nedideles problemas.

Esu įsitikinęs, kad daugelis žmonių anksčiau surašytas strėles laikytų nesudėtingais klausimais, kuriuos kiekvienas tarnautojas gali lengvai išspręsti. Velnias žino, kad kaltinimai susilpnina, sutrikdo ir paralyžiuoja kaltinamą asmenį. Visai nesvarbu, ar kaltinamas asmuo yra nekaltas – kai tik jam metami kaltinimai, jį apima sumaištis. Jis ima klausti: „Kaip kažkam gali ateiti į galvą tokia mintis?" Kaltinimai yra tokie galingi, kad po kiek laiko net ir nekalti žmonės pradeda su jais sutikti. Kaltinimai paralyžiuoja kaltinamą asmenį. Kai žmogus paralyžiuojamas, jis panyra į neaktyvumo būseną. Kaltinimams plintant apkaltintas asmuo ima nebepasitikėti bendraudamas netgi su tais žmonėmis, tarp kurių buvo paskleisti nuodai. Šmeižtas, apkalbos ir priekabių ieškojimas – visa tai yra kaltinimo formos. Šie dalykai susilpnina, paralyžiuoja ir sutrikdo bažnyčią. Ta sumaištis kyla tiek priklausant bažnyčiai, tiek ne. Apkaltintas asmuo yra sutrikdomas ir tie, kurie klauso, irgi yra sutrikdomi. Daug žmonių šios sumaišties taip ir neįveikia. Kai kurie niekada netarnauja, o kai kurie nebegali tęsti. Štai koks galingas yra šis priešo ginklas! Nenuostabu, kad Biblijoje mums sakoma, jog bažnyčia įgauna jėgų, kai susidorojama su kaltintoju. Kol girdite kaltintojo balsą, jūs būsite šiek tiek silpni.

Aš girdėjau danguje galingą balsą, sakantį: „Dabar atėjo <...> išganymas, GALYBĖ <...>, nes išmestas mūsų brolių kaltintojas, skundęs juos mūsų Dievui dieną ir naktį.

Apr 12, 10

Ar kada nors pasvarstėte, kodėl Dievo žmonės yra nuolat kaltinami? Prisimenu pastorių, kuris nuveikė didžiulį darbą pradėdamas tarnystę dideliame mieste. Per jį buvo išgelbėta daug žmonių ir paruošta daug tarnautojų. Jis buvo šmeižiamas ir kaltinamas tol, kol galiausiai išvyko. Jo klaidos buvo išpūstos tiek, kad galiausiai apie jį nebebuvo galima pasakyti nieko gero. Taigi jis išvyko iš miesto ir paliko tarnystę. Šėtono pasirinktas veikimo būdas yra gana paprastas: kaltink juos tol, kol jie praras pasitikėjimą savimi! Kaltink juos tol, kol niekas bendruomenėje apie juos gerai nebegalvos. Priversk juos nustoti daryti tai, ką daro.

Tačiau po daugelio metų žmonės, kuriuos jis palaimino, pakvietė jį atgal ir pagerbė. Tikiu, kad jis nustebo pamatęs savo tarnystės vaisius. Jis, ko gero, suvokė, kad jam nereikėjo pasiduoti nesiliaujančioms kaltintojo ir jo padėjėjų atakoms. Man džiugu pranešti, kad po šio įvykio jis greitai grįžo į tarnystę.

Kitas nuostabus apreiškimas šioje knygoje buvo tai, kad demonai jojo ant krikščionių, o ne ant žirgų. Kitaip tariant, velnias naudojo krikščionis šiems to net nežinant!

Pažįstu pastorių, kuriam labai sekasi skaldyti Kristaus Kūną. Stebėjau jo tarnystę penkiolika metų ir jaučiu, kad jis turi ypatingą dovaną skaldyti bažnyčią ir kurti joje priešininkų „stovyklas". Manau, kad šis pastorius net nežino, jog jo veiksmai ir sprendimai turėjo įtakos bažnyčioje susidaryti grupelėms. Jis tai daro taip lengvai ir su nepaprasta diplomatija! Jis, atrodo, ir kalba taip pagarbiai, kad jums niekada nepasirodytų, jog iš tikrųjų jis skaldo bažnyčią į grupeles. Tik tuomet, kai atsisėdi ir apmąstai šio pastoriaus veiksmus, supranti, kokie skaldantys jie yra.

Čia įdedu trumpą ištrauką iš Riko Džoinerio regėjimo apie šėtono armiją. Meldžiuosi, kad aiškiai pamatytumėte velnio strategiją.

„Demoniška armija buvo didžiulė; ji driekėsi tiek, kiek tik galėjo aprėpti mano žvilgsnis, ir buvo padalinta į divizijas, kurių kiekviena nešė skirtingas vėliavas. Pagrindinės divizijos žygiavo po „Išdidumo, „Nuosavo teisumo, „Padorumo, „Savanaudiškų ambicijų, „Neteisingo teismo ir „Pavydo vėliavomis. Buvo dar daugiau blogio divizijų, kurių neapėmė mano akys, bet šios sudarė tos baisios pragaro ordos avangardą ir buvo pačios galingiausios. Šiai armijai vadovavo pats Brolių Kaltintojas.

Ordos nešami ginklai irgi turėjo savo pavadinimus: kalavijai vadinosi „Įbauginimas, ietys vadinosi „Išdavystė, strėlės – „Kaltinimas, „Apkalbos, „Šmeižtas ir „Priekabių ieškojimas. Žvalgai ir mažesni demonų būriai su tokiais vardais kaip „Atmetimas, „Kartėlis, „Nepakantumas, „Neatleidimas ir „Geidulys" buvo pasiųsti į armijos priekį, kad parengtų pagrindinę ataką.

Šie būriai ir žvalgai buvo mažesni skaičiumi, bet nė kiek ne mažiau galingi už kai kurias iš paskos sekusias divizijas. Jie buvo mažesni tik dėl strateginių priežasčių. Lygiai kaip Jonas Krikštytojas, kuris buvo vienas, bet turėjo ypatingą patepimą krikštyti mases žmonių, kad paruoštų juos Viešpačiui, taip ir šie mažesni demonų būriai turėjo ypatingą blogio jėgą „krikštyti" mases. Vienas Kartėlio demonas galėjo užnuodyti minias, rases ar net ištisas žmonių kultūras. Geidulio demonas prilipdavo prie kokio nors atlikėjo, kino filmo ar reklaminio klipo ir atpalaiduodavo tarsi žaibiškas įelektrintų glitėsių iškrovas, kurios trenkdavo į milžiniškas mases žmonių ir atbukindavo jų jausmus. Visa tai buvo daroma siekiant paruošti kelią didžiulei blogio armijai, kuri sekė iš paskos.

Ta armija žygiavo visų pirma prieš bažnyčią, bet puolė ir kiekvieną, kurį tik galėjo. Aš supratau, kad ji siekė padaryti neveiksmingą ateinantį Dievo judėjimą, kuris buvo skirtas tiesiog sušluoti mases žmonių į Bažnyčią.

Pagrindinė šios armijos strategija buvo sukelti suskaldymus kiekviename įmanomame bendravimo lygmenyje, – tarp atskirų bažnyčių, tarp pastorių